Epilepsija refleksija


Medicinos refleksija. Epilepsija sergančių pacientų žinios apie jų ligą skersinio pjūvio tyrimas Vilniaus epileptologijos centre. Sakalauskaitė Juodeikienė. Mameniskienė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centras. Darbo tikslai. Pacientai , tyrimo metodai.


Aptarkite mokymo turinį, trukmę ir vietą. Ko buvo mokoma? Kokios žinios buvo suteikiamos, aptariamos vertybės, požiūriai, kokie įgūdžiai buvo ugdomi konkrečios situacijos metu.

Vilniaus universiteto ligoninės santariškių klinika.Mokoma buvo Žinių apie ligą.

Kokios išvados gautos (kokie pateikiami įrodymai). Kaip mokymas pakeitė žinias, požiūrius, vertybes, įgūdžius? Kokios rekomendacijos pateiktos?

Darbo tikslai. Įvertinti epilepsija sergančių pacientų žinias apie jų ligą, nustatyti žinių apie ligą skirtumus tarp įvairių ligonių grupių, sužinoti, kaip pacientai vertina epilepsijos įtaką kasdieniam gyvenimui.

Epilepsija - tai lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotinais epilepsijos priepuoliais [1]. Epilepsijos dažnis išsivysčiusiose šalysesiekia 50/100 000 gyventojų per metus [2, 3]. Nustatyta, kad epilepsija serga maždaug 50 milijonų pasaulio gyventojų [4]. Dauguma klinikinių mokslinių tyrimų nagrinėja epilepsijos aktyvumą, gydymo efektyvumą, tačiau tik nedaugelis jų skirti paciento gyvenimo kokybei, emocinei būklei įvertinti. Pastebėta, kad paciento žinios apie ligą - svarbus veiksnys, kontroliuojant epilepsijos priepuolius, o žinių apie epilepsiją trūkumas (pvz., apie traukulius provokuojančius veiksnius) gali padažninti epilepsijos priepuolius [5]. Žinios, suteiktos pacientui apie jo ligą, leidžia ligoniui kartu su sveikatos priežiūros specialistu dalyvauti gydymo procese, priimti tinkamus sprendimus, bendradarbiauti ir dalintis atsakomybe, žinios apie ligą taip pat mažina su liga susijusį nerimą, baimę, klaidingus įsitikinimus, stigmatizaciją, suteikia pacientui galimybę jausti, kad jis kontroliuoja ligą, todėl yra saugus [6].

Epilepsija sergantiems asmenims (ESA) net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse dar trūksta žinių apie jų ligą, ypač apie gydymą vaistais ir ligos priežastis [7]. Įvairių tyrimų duomenimis, sveikatos žinių trūkumas dažniau nustatomas turinčių mažas pajamas, riboto išsilavinimo, taip pat vyresnio amžiaus, priklausantiems tautinėms mažumoms pacientams [8, 9]. Pastebėta, kad ribotos sveikatos žinios yra susijusios su blogesne klinikine baigtimi, padidėjusiu mirtingumu ir padidėjusiomis išlaidomis sveikatos apsaugai [10, 11].

2007 m. JAV atlikto tyrimo duomenimis, maždaug pusė apklaustų ESA manė, kad visuomenės požiūris į sergančiuosius epilepsija yra neigiamas. Epilepsija sergančių pacientų nuomone, dažniausiai visuomenėje pasitaikantys klaidingi įsitikinimai apie jų ligą yra šie: 1) visi ESA patiria tik sunkius priepuolius, 2) epilepsija - psichinė liga, 3) epilepsija - paveldima liga, 4) epilepsija - užkrečiama liga, 5) pacientų, sergančių epilepsija, turėtų būti šalinamasi. Tačiau kokios yra pačių epilepsija sergančių ligonių žinios apie jų ligą? Tyrime dalyvavę pacientai manė, kad labiausiai žinių jiems trūksta šiose srityse: 1) žinių apie ligos savikontrolę, 2) informacijos apie gydymą, 3) bendros infor- macij os apie ligą, 4) žinių apie pagalbą ir jos šaltinius, 5) informacijos apie savitarpio pagalbos grupes ir konsultavimo paslaugas [12].

Pacientų, sergančių epilepsija, žinios apie jų ligą yra dar nedaug tyrinėta, tačiau svarbi sritis. Daugėja įrodymų, kad žinių apie epilepsiją skleidimas pacientams pagerintų ESA adaptaciją ir padidintų gydymo sėkmingumą [13].

Siekdami išsiaiškinti, kokios yra Lietuvoje gyvenančių ir Vilniaus tretiniame epileptologijos centre konsultuotų ESA žinios apie jų ligą, iškėlėme šiuos darbo tikslus:

Įvertinti ESA žinias apie jų ligą: išsiaiškinti, ar ligoniai žino apie savo ligos priežastį, priepuolių tipą, svarbiausių tyrimų (elektroencefalogramos (EEG), galvos smegenų magnetinio branduolinio rezonanso (MBR) ir (arba) kompiuterinės tomografijos (KT)) išvadas, vartojamus vaistus nuo epilepsijos (VNE), gyvenimo būdo ypatumus.

Įvertinti pacientų žinias apie jų ligą, naudojantis žinių apie epilepsiją klausimynu.

Nustatyti žinių apie ligą skirtumus tarp ligonių grupių, suskirstytų pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, pajamų dydį, šeiminę padėtį, ligos trukmę metais, nerimo ir depresijos išreikštumo lygį.

Skersinio pjūvio tyrimas atliktas 2013 m. sausio-balandžio mėn. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VULSK) Neurologijos centro epileptologijos kabinete ir Nervų ligų skyriuje, gavus ligoninės etikos komiteto leidimą. Dalyvaujantiems asmenims buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir eiga, pacientai pasirašė sutikimo dalyvauti tyrime formą. Tyrime dalyvaujantiems asmenims prieš gydytojo konsultaciją arba vizitaciją buvo pateiktos anketos, sudarytos iš keturių dalių:

sociodemografinių duomenų (pateikti klausimai apie amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį, pajamas);

paciento žinių apie epilepsiją klausimyno, sudaryto iš 21 klausimo, į kuriuos reikėjo atsakyti „taip“ arba „ne“. Kiekvienam apklaustajam buvo apskaičiuoti žinių apie epilepsiją klausimyno balai - teisingų atsakymų skaičius. Pacientai buvo suskirstyti į grupes pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį, išsilavinimą, pajamų dydį, sirgimo epilepsija metus, HAD nerimo ir depresijos išreikštumo batus ir stebėta, ar tarp šių grupių buvo žinių apie epilepsiją klausimyno balų skirtumų;

  • Medicina Refleksijos
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (9209 žodžiai)
  • Kolegija
  • Medicinos refleksijos
  • Microsoft Word 120 KB
  • Epilepsija refleksija
    10 - 7 balsai (-ų)
Epilepsija refleksija. (2015 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/epilepsija-refleksija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:54