Erdvės vaizdinių formavimas ikimokykliniame amžiuje


Pedagogikos referatas. Erdvės vaizdinių formavimas ikimokykliniame amžiuje. Įvadas. Erdvės vaizdinių sąvoka ir suvokimo ypatumai. Erdvės vaizdinių formavimas ikimokykliniame amžiuje. Išvados. Naudota literatūra.


Atėjusį į pasaulį vaiką, nuo pat gimimo supa aplink esantys, erdvėje išsidėstę, daiktai ir objektai. Vaikas jau ankstyvojoje vaikystėje suvokia erdvę, išmoksta atsižvelgti į daiktų išsidėstymą joje, tačiau jis neatskiria erdvės krypčių ir erdvinių santykių tarp daiktų. Kaip teigia A. Leušina, ankstyvojo amžiaus vaikų erdvės vaizdiniai yra amorfiški, neaiškūs, o ikimokyklinio amžiaus vaikai erdvę jau atkuria diskretiškai.

Nagrinėjant ikimokyklinio amžiaus vaikų erdvės vaizdinių formavimo ypatumus, norėčiau išsiaiškinti ir atskleisti: kaip ir kokiais etapais formuojasi vaiko erdvės vaizdiniai; kas labiausiai būdinga atskirais amžiaus tarpsniais ir kokie keliami pagrindiniai uždaviniai; kokie taikomi metodai ir būdai formuojant erdvės vaizdinius.

Erdvės vaizdinių sąvoka ir suvokimo ypatumai

Atlikti psichologiniai pedagoginiai tyrimai rodo, kad erdvė pradedama suvokti labai anksti ir šis suvokimo procesas yra labai sudėtingas . Erdvės vaizdinius ir orientavimosi erdvėje būdus vaikai suvokia per įvairius analizatorius – tai kinestezinį, lytėjimo, regėjimo, klausos, uoslės.

Orientavimosi erdvėje sąvoką A. Leušina apibūdina, kaip daiktų atstumo, didumo, formos, tarpusavio padėties ir padėties subjekto atžvilgiu suvokimą. Siauresne prasme orientavimasis erdvėje suprantamas kaip orientavimasis vietovėje. Į tai įeina:

- subjekto vietos nustatymas aplinkinių objektų atžvilgiu;

- aplinkos objektų nustatymas subjekto atžvilgiu;

- daiktų erdvės santykių nustatymas vienas kito atžvilgiu.

Jau ankstyvojoje vaikystėje vaikai išmoksta atsižvelgti į daiktų išsidėstymą erdvėje. Sunkiausia vaikams atskirti erdvės kryptis ir nustatyti daiktų erdvės santykius vienas kito atžvilgiu. Erdvės vaizdinių pagrindu tampa daiktų ir jų savybių vaizdiniai, kurie susidaro anksčiau negu erdvės vaizdiniai.

Orientavimasis erdvėje reikalauja kokios nors atskaitos sistemos. Pirmiausia tai susiję su paties vaiko kūnu, pagal kurį jis tik ir gali nustatyti erdvės kryptis: kairę, dešinę, priekį , atgal ir kt. Kūnas vaikui yra centras , pagal kurį jis gali orientuotis erdvėje. Vėliau, kaip teigia A. Leušina , vaikai išmoksta žodinės atskaitos sistemos, kurią ikimokykliniame amžiuje siekiama įvaldyti. Žodinė atskaitos sistema yra jungiama su jutimine atskaitos sistema ir taip susidaro ryšiai tarp krypties ir kūno dalies ( viršus – kur galva, apačia – kur kojos, dešinė – kur dešinė ranka, priekis – kur veidas ir kt. ).

Iš pradžių vaikas suvokia kiekvienos krypties vieną poros dalį. Ir tik vėliau, remdamasis šiais vaizdiniais suvokia priešingą poros dalį. Dėl to tėvai ir pedagogai turi iš karto formuoti tarpusavio grįžtamuosius erdvės vaizdinius ( virš – po, už – prieš, pirmyn – atgal, dešinė – kairė ir kt. ).

  • Pedagogika Referatai
  • 2015 m.
  • 7 puslapiai (2841 žodis)
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Erdvės vaizdinių formavimas ikimokykliniame amžiuje
    10 - 9 balsai (-ų)
Erdvės vaizdinių formavimas ikimokykliniame amžiuje. (2015 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/erdves-vaizdiniu-formavimas-ikimokykliniame-amziuje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:54