Ergonominių darbo vietų projektavimas


Ergonomikos savarankiškas darbas.

Paveikslų sąrašas. Įvadas. Ergonomikos samprata. Dešimt fizinių ergonomikos principų. Antropometrija ir darbo vietos projektavimas. Darbo aplinkos poveikis žmogui. Ergonominiai rizikos veiksniai ir priemonės nuo jų apsisaugoti. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Darbo objektas. Ergonomika.

Darbo tikslas. Išanalizuoti ir aprašyti ergonomiškas darbo vietas, jų projektavimą.

Darbo uždaviniai:

Pateikti ergonomikos sąvoką ir esmę;

Aptarti fizinius ergonominius principus;

Pateikti darbo zonos ir darbo vietos ergonominius reikalavimus;

Aprašyti ergonominius rizikos veiksnius ir priemones nuo jų apsisaugoti.

Terminas ergonomika kilęs iš graikiškų žodžių ergon - darbas ir nomos - gamtos dėsnis. Ergonomika – tai mokslo disciplina, tirianti žmogaus arba žmonių grupių darbo procese naudojančių įvairias technines priemones psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus (Ramonas, Čikotienė, 2005).

sumažinamas darbo plotas; paprastai linkstama gaminti per didelius arba per plačius darbo stalus;

Geriausios kūno padėtys dirbant yra vadinamosios „neutralios“:

naudoti mechanizmus dažnai pasikartojančioms užduotims atlikti;

reguliuojamosios biuro kėdės su kojų atrama;

tiesioginė veiklos objekto apšvieta arba netiesioginė apšvieta virš galvos, kad sušvelnėtų šešėliai.

įrankiuose arba ant jų rankenų naudojant virpesius slopinančias medžiagas

Kiti žalingi veiksniai – toksiški chemikalai, triukšmas, dulkėtumas (Kaminskas, 2005).

Ūgio matmuo. Naudojamas nustatant minimalią erdvę virš galvos, siekiant išvengti galvos traumų.

Alkūnės aukštis nuo sėdynės ir pakinklių aukštis padeda nustatyti stalo aukštį.

Atstumas iki alkūnės naudojamas nustatant atlošų plotį ir atstumą tarp atramų (turėklų) rankoms.

siekiant, kad ergonomika atliktų profilaktikos funkciją, mažintų žmogaus sveikatai pavojingus rizikos veiksnius;

Pagrindiniai sveikos darbo aplinkos ergonominiai principai (Kučinskas, Poderienė, 2006):

taikyti techninės pažangos priemones įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, atitinkančias darbuotojo galimybes;

informuoti darbuotojus apie darbo vietas ir darbo priemones, keliančias ergonominių veiksnių riziką.

Projektuojant darbo vietas ir darbo priemones būtina atsižvelgti į tam tikrus kūno matmenis. Reikalavimai darbo zonai: patalpa turi būti pritaikyta žmogaus veiklai; priemonių, esančių darbo zonoje, vertinimas turi būti kompleksinis, teikiantis galimybę jas pritaikyti operatoriui; patalpos komplektiškumas vertinamas objektyviais ir subjektyviais kriterijais. Reikalavimai darbo vietai: reikiamas skaičius reikiamų darbo priemonių ir įrankių; nors minimali darbo erdvė ir plotas; optimali darbo vietos daiktinė-erdvinė struktūra; normalūs fizinės erdvės parametrai; darbų sauga.

Ergonominiai rizikos veiksniai: darbo įtampa; darbo poza; darbo sunkumas; darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms; darbo zona; dėmesio koncentravimas; dinaminis darbas; fizinio darbo krūvis; krovinio kėlimas rankomis; pasikartojantys darbo judesiai; priverstiniai liemens palenkimai; regos analizatoriaus įtampa; statinis darbas; kiti ergonominiai rizikos veiksniai. Nustačius ergonominių veiksnių nepriimtiną riziką, ji turi būti pašalinta arba sumažinta vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais.

Ergonominių darbo vietų projektavimas. (2016 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/ergonominiu-darbo-vietu-projektavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:39