Erkės. Įvairovė, reikšmė, ligos Lietuvoje


Erkių įvairovė. Erkiu reiksme. Voragyviu reiksme. Voragyviu ivairove. Erkes referatas. Erkes reiksme. Veziagyviu reiksme ir skaidres. Tema erkes skaidres. Voragyviai zmoniu reiksme. Kokia erkiu ekologine reiksme.

Biologijos konspektas. Erkės praktiniu atžvilgiu - labai svarbi voragyvių grupė, nes daugelis jų dažnai pavojingi paukščių, gyvulių ir žmogaus ektoparazitai. Daugelis erkių dalį savo gyvenimo praleidžia parazituodamos, užpuola žmones, kad galėtų prisičiulpti karaujo. Erkės gyvena samanose, žolėse ir kt. Ten jos nejudėdamos gali laukti žmogaus ar gyvūno. Erkės dažniausiai įsitaiso prie takelių ar kelių, kuriais vaikšto žmonės ar gyvūnai. Turėdamos labai gerą uoslę, jos per kelis metrus užuodžia žmogaus ar gyvūno kvapą, ir tik pakanka prie jos prisiliesti, kad ji užsikabintų.


Iš visų voragyvių erkės yra smulkiausi gyvūnai, kartais mikroskopinio dydžio. Daugumos erkių ne tik nesegmentuotas pilvelis, bet ir krūtingalvė suagusi su pilveliu. Tai galima paaiškinti parazitiniu erkių gyvenimo būdu. Erkių cheliceros ir pedipalai, priklausomai nuo gyvenimo ir mitybos būdų, pakitę į duriamąjį - siurbiamąji arba graužiamąjį - siurbiamąjį burnos aparatą ir sudaro atsikišusią į priekį galvutę.

Poembrioninis erkių vystymasis, skirtingai nuo kitų voragyvių, vyksta su metamorfoze. Iš kiaušinio išsirita lerva, kuri vietoj keturių, turi tik tris poras vaikštomųjų kojų. Lerva virsta vadinamąja nimfa, kuri jau turi poras vaikštomųjų kojų, ir po vieno- trijų nėrimųsi virsta erke. Kai kurių erkių nimfa gali būti nejudri, primenanti vabzdžių lėliukę.

Kūdrose ir ežeruose galime matyti stambokas, ryškios spalvos, greitai plaukiančias, raudonas vandenines erkes, kurios minta vėžiukais ir vabzdžių lervomis. Vandens erkių lervos parazituoja vandens vabzdžiuose ir jų lervose.

Dauguma erkių - ligų platintojai. Ypač pavojingos kraują siurbiančios erkės, kurios sukelia susierzinimą, niežėjimą, yra įvairių pavojingų ligų pernešėjai. Viena iš gerai žinomų erkių - šuninė erkė (ixodes ricinus). Prisisiurbusi karaujo, patelė (patinas labai mažas) gali pailgėti iki 1cm. Sugebėjimas prisisiurbti kraujo susijęs su viduruinės žarnos sandara, nuo kurios eina aklosios išaugos, užpildančios kraujo prisisiurbusios erkės kūną.

Tik prisisiurbusi kraujo, patelė gali dėti kiaušinius. (dažniausiai žemės pavišiuje). Iš kiaušinių išsiritusios lervos parazituoja ant įvairių gyvūnų: driežų, paukščių, žinduolių. Po metamorfozės erkės šliaužioja augalais ir užpuola stambius gyvūnus ar žmogų. Šuninė erkė, įsisiurbusi į odą, sukelia niežulį ir paraudimą.

šuninė erkė ir kitos iksodinių grupės erkės gali būti sunkių ligų - piroplazmozių pernešėjos.

  • Biologija Konspektai
  • 2011 m.
  • 3 puslapiai (1185 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 9 KB
  • Erkės. Įvairovė, reikšmė, ligos Lietuvoje
    8 - 3 balsai (-ų)
Erkės. Įvairovė, reikšmė, ligos Lietuvoje. (2011 m. Liepos 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/erkes-ivairove-reiksme-ligos-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:25