ES akcizai ir jų įtaka šalių ekonomikai


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Akcizų samprata ir istorinė raida. Europos sąjungos akcizų politikos teoriniai aspektai. ES akcizų politikos lyginamoji analizė. Alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizaiTabako gaminių akcizaiEnerginių produktų ir elektros energijos akcizaiAkcizų mokesčio keliamos problemos. Akcizų mažinimo, suvienodinimo galimybės ir nauda ES. Išvados. Literatūros sąrašas.


Benjamin Franklin 1789 metais yra pasakęs: „ Pasaulyje yra du neišvengiami dalykai-mirtis ir mokesčiai. Kiekviena valstybė atlieka daug įvairių funkcijų- apsaugos, gynybos, komercinės veiklos, administracijos ir t.t. Akivaizdu, jog joms vykdyti reikalingi dideli finansiniai ištekliai, o svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas, finansinių išteklių šaltinis - mokesčiai. Skirtingos mokesčių sistemos bei skirtingi mokesčių lygiai veikia kaip pagrindinė kliūtis laisvam gamybos veiksnių tarp valstybių judėjimui, todėl 1993m. siekdama glaudesnės rinkų integracijos, Europos Sąjunga pradėjo vieningos rinkos kūrimo projektą, kurio vienas pagrindinių uždavinių yra koordinuoti bei harmonizuoti mokesčius (Daugelienė, 2011:181). Šio proceso metu didžiausias dėmesys skiriamas netiesioginiams mokesčiams, o tarp jų ir akcizams. Akcizo mokesčiai- tai vieni seniausių mokesčių. Šiuo metu akcizai kelia daug ginčų ir diskusijų visoje Europos Sąjungoje. Jų dydžiai įvairiose šalyse skirtingi ir gana neilgalaikiai, o apmokestinimo sistemos sudėtingos ir painios. Nepaisant to, niekas negalėtų paneigti šio mokesčio svarbos kiekvienos šalies ekonomikai. Taigi, norint geriau suprasti šio mokesčio esmę bei vaidmenį valstybės sistemose, reikia išnagrinėti akcizo mokesčio harmonizavimo ir apmokestinimo ES priežastis bei principus, nustatyti akcizo objektus, tarifų dydžius bei suprasti jų poveikį šalių ekonomikai. Atsižvelgiant į tai, šio darbo objektas:

Europos Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių šalių teisės aktų reglamentuojamas akcizo mokestis;

Darbo tikslas:

Aptarti pagrindinius Europos Sąjungos akcizų politikos aspektus ir išanalizuoti jų įtaką šalių ekonomikai;

produktai , kurių vartojimas atneša didelį pelną valstybei;

produktai , kurių vartojimas, dėl žalos sveikatai, neskatinamas;

Kiekvienoje valstybėje akcizų mokesčio tarifo dydį ir apmokestinimo tvarką reglamentuoja toje šalyje priimti akcizų įstatymai, kurie kiekvienoje valstybėje ar valstybių grupėje gana įvairūs, saviti ir neilgalaikiai. Tarifai nustatomi individualiai kiekvienai prekių rūšiai, taikant absoliučias sumas prekės kiekiui, svoriui ar tūrio vienetui, išskirtiniais atvejais tarifui nustatyti dar naudojamas vertybinis elementas. Akcizų mokėtojai ,paprastai, yra apmokestinamųjų prekių sandėlių savininkai ir šių prekių importuotojai, taip pat bet kurie asmenys, pagaminę, įsigiję ar importavę prekes (Buškevičiūtė, 2003:250). Mokėtina suma apskaičiuojama taikant jau minėtus tarifus ir realizavus prekes pervedama valstybei. Apibendrinant, būtina paminėti, jog akcizo mokesčiai tiek seniau, tiek šiais laikais, yra vieni svarbiausių mokesčių šalių ekonomikoje.

Europos Sąjungos šalyse akcizų tarifų dydžiai skirtingi, tačiau visose šalyse jie gana dideli-maždaug tris, keturis kartus didesni nei PVM. Tokia tendencija tiksliai apibūdina akcizų svarbą prekių bei paslaugų kainoms ir šalių ekonomikai. Europos Sąjungoje (toliau-ES) akcizus imta reguliuoti nuo 1993m. įsigaliojus Mastricho sutarčiai. Viena šios sutarties užduočių- bendros rinkos kūrimas. Norint užtikrinti bendros rinkos funkcionavimą, reikėjo užtikrinti laisvą prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo tarp šalių judėjimą, todėl pagrindinėmis mokesčių nuostatomis, teikiamomis atitinkamuose ES norminiuose aktuose, pradėtas mokesčių formų harmonizavimas. Didžiausias dėmesys teko netiesioginiams mokesčiams (PVM, akcizams), nes nuspręsta, kad jie kelia daugiausiai trukdžių glaudesnės rinkos formavimuisi, taip pat ,Europos Komisijos požiūriu, šie mokesčiai tinkamiausi harmonizavimui. Realizuojant užsibrėžtąjį tikslą, pradėtas akcizų mokesčio reglamentavimas, kurį galima suskirstyti į tris lygmenis: (Daugelienė,2011:187)

1). Atskirų mokesčio objektų grupių nustatymas;

2). Bendrų klausimų, kokia tvarka turi būti apmokestinami mokesčio objektai, nustatymas;

Taigi, remiantis Europos Sąjungos (toliau-ES) normatyvais, šiai dienai akcizų objektais laikomi:

Alkoholis ir alkoholiniai gėrimai (ES direktyvos 92/83/EB;

Energiniai produktai ir elektros energija (ES direktyva 2003/96/EB;

Pradėjus bendros rinkos kūrimą, akcizams pradėtas taikyti vietos principas. Tai reiškia, jog akcizo mokestis už prekes ar paslaugas, kurios yra apmokestintos, mokamas toje vietoje ( šalyje), kurioje tos prekės ar paslaugos suvartojamos. Tokiu atveju, kai vienoje ES šalyje pirktos prekės, už kurias sumokėtas akcizas, vežamos į kitą ES šalį, akcizų mokėti nereikia, jei tų prekių kiekis neviršija nustatytų asmeninio vartojimo normų. Šiai dienai, nustatytos asmeninio vartojimo normos:

spiritiniai gėrimai - 10 litrų,

Kai kuriuose šalyse šie kiekiai gali skirtis, tačiau visose šalyse atitinkamas normas viršijantis prekių kiekis yra apmokestinamas, tos šalies nustatytais akcizo mokesčio tarifais. Paprastai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo šių mokesčių, jei:

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 34 puslapiai (5807 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 823 KB
  • ES akcizai ir jų įtaka šalių ekonomikai
    10 - 5 balsai (-ų)
ES akcizai ir jų įtaka šalių ekonomikai. (2015 m. Rugsėjo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-akcizai-ir-ju-itaka-saliu-ekonomikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:42