ES antrinių teisės aktų priėmimo procedūros


Teisės konspektas. Seminaras. ES antrinių teisės aktų priėmimo procedūros Teisėtumo kriterijai priimant antrinius teisės aktus. Įprastos teisėkūros procedūros esmė. Europos Komisija. Taryba arba Taryba su EP. EP vaidmuo. Audito Rūmai , Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas , Regionų komitetas , Europos centrinis bankas. Įstatymo galią turinčius teisės aktus gali priimti. Teisės aktų priėmimo procedūros. Įprasta teisėkūros procedūra. Pirmas svarstymas. Antras svarstymas. Taikinimo komitetas. Trečiasis svarstymas. ES institucijų galių pasidalijimas , priimant antrinės teisės aktus. Šiais atvejais darbas pasidalijamas taip. Antrinių teisės aktų iniciatyvos teisė. “ Iniciatyva dėl iniciatyvos ”. “ Iniciatyva dėl iniciatyvos ” Lisabonos sutarties naujovė. Iniciatyvos teisė BUSP srityje ES S 30 str. Antrinių teisės aktų priėmimo procedūros SESV 293 – 299 str. Bendros pastabos dėl teisės aktų priėmimo procedūrų. Komisija savarankiškai. Tradicinė procedūra Komisija siūlo , Taryba priima. Konsultacinė procedūra. Bendradarbiavimo procedūra Lisabonos sutartimi panaikinta ( EB steigimo sutarties 252 str. ). Pritarimo procedūra. Įprasta teisėkūros procedūra SESV 294 str. EB sutarties 251 str. Įprasta teisėkūros procedūra Pirmas svarstymas. Įprasta teisėkūros procedūra Antras svarstymas. Europos Parlamentas. Institucijų galių pasidalijimas priimant teisės aktus. Teisėtumo kriterijai. ES institucinė sandara ir ES teisėkūra per viršnacionališkumo prizmę. Teisės aktų leidėjo įgaliojimų delegavimas Komisijai. Teisės aktų leidėjo įgaliojimų delegavimo tikslas. Delegavimo taikymo sritis ir trukmė. Bendrieji deleguotųjų įgaliojimų vykdymo kontrolės principai. Deleguotųjų teisės aktų ir įgyvendinimo aktų skirtumas.


Antriniai teisės aktai tai daugiausia Europos Sąjungos institucijų priimti reglamentai, direktyvos ir sprendimai taip pat galima paminėti rekomendacijas, išvadas bei nuomones.

Reglamentams, direktyvoms bei sprendimams priimti egzistuoja tam tikri procedūriniai reikalavimai – juose turi būti nurodomi pagrindai, kuriais jie yra grindžiami (teisinio pagrindo nurodymas, kuriuo remiantis antrinės teisės aktas yra priimamas), taip pat paminėti visi siūlymai arba išvados, kuriuos pateikti buvo paprašyta remiantis Sutartimi (ES steigimo) (priėmimo priežastys) bei reikalavimas paskelbti antrinės teisės aktą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tai yra esminiai procedūriniai reikalavimai, ir bet kuris aktas, kurį priimant šių reikalavimų nebuvo laikytasi turėtų būti panaikintas. Antriniai teisės aktai taip pat neturėtų pažeisti subsidiarumo principo.

Taryba išsamiai informuoja EP apie motyvus, paskatinusius ją priimti savo poziciją pirmuoju svarstymu. Komisija išsamiai informuoja EP apie savo poziciją.

Taryba gavusi EP pateiktus T bendros pozicijos pakeitimus kvalifikuota balsų dauguma gali:

Iš kitų EB sutarties nuostatų taip pat seka, kad privalomus teisės aktus (reglamentus) valstybėms narėms gali priimti (4) Europos Centrinis Bankas savo kompetencijos ribose.

Įsidėmėkite: Europos Parlamentas negali būti įvardijamas kaip EB įstatymų leidžiamoji valdžia. Jis negali savarankiškai priimti privalomų teisės aktų, o visuomet veikia kartu su Taryba.

Šiandien, po visų EB reformų, EP vaidmuo teisės aktų leidimo procese yra labai didelis. Daugumoje atveju, jis naudojasi veto teise.

Didėjanti ES integracija bei valstybių narių skaičiaus didėjimas verčia nuolat peržiūrėti ES institucinę sistemą. Paskutinė ES institucinė reforma atlikta 2001 m. Nicos sutartimi, kurios priėmimas buvo susijęs su artėjančia ES plėtra.

Be išvardintų institucijų, reikėtų paminėti dar vieną ES instituciją, kuri nėra įtvirtinta EB sutartyje – Europos Vadovų Tarybą, kurios oficialus pavadinimas – Europos Taryba(toliau tekste ET).

ET sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas, jiems talkina užsienio reikalų ministras ir vienas Komisijos narys. Kaip svečias yra kviečiamas Europos Parlamento pirmininkas, o nuo 1994 m. į ET susitikimus, o tiksliau antrą jų dieną, kviečiami ir asocijuotų ES valstybių politiniai lyderiai.

ET susitikimai reguliariai vyksta nuo 1974 m, tačiau teisiškai šios institucijos egzistavimas buvo įformintas tik 1986 m. Vieningu Europos aktu, o 1992 m. ES sutartis (Mastrichto sutartis) suteikė ET aukščiausios politinės ES institucijos statusą.

ET sprendžia pačius svarbiausius ES klausimus: priima politinius sprendimus, tvirtina parengtus susitarimus ir dokumentus, nubrėžia pagrindines ES vystymosi gaires. ET visus sprendimus priima bendru susitarimu, todėl į darbotvarkę paprastai įtraukiami klausimai, dėl kurių nuomonės yra iš anksto suderintos. 

Giežtai teisine prasme tik vienintelė Europos Vadovų Taryba yra ES institucija, kadangi įtvirtinta ES sutartyje. Kitos institucijos griežtai formalia prasme yra EB institucijos, kadangi yra įtvirtintos EB sutartyse ir tik „aptarnauja“ kitus du ramsčius. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad EB yra vienas iš ES ramsčių, tai nebūtų klaidinga vartoti ES institucijų termino. Tačiau reikia įsidėmėti, kad ES institucijų kompetencija antrame ir trečiame ES ramsčiuose nesutampa su kompetencija pirmame ramstyje. Tą sąlygoja šių ramsčių tarpvyriausybinis pobūdis.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 6 puslapiai (3192 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 29 KB
  • ES antrinių teisės aktų priėmimo procedūros
    10 - 7 balsai (-ų)
ES antrinių teisės aktų priėmimo procedūros. (2015 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-antriniu-teises-aktu-priemimo-proceduros.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:35