ES bendroji žemės ūkio politika


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Europos Sąjungos benroji žemės ūkio politika. Bendrosios žemės ūkio politikos institucijos. Bendrosios žemės ūkio politikos mechanizmai. ES bendrosios žėmės politikos finansavimas. ES bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo sistemos raida. ES bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo sistemos fondai. Europos žemės ūkio garantijų fondas. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai. ES bendrosios žemės ūkio politikos rinkų reguliavimas. Rinkų reguliavimo priemonės. Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika 2014-2020 metais. Bendrosios žemės ūkio politikos iššūkiai 2014-2020 metais. 2014-2020 bendrosios žemės ūkio politikos tobulinimo krypčių scenarijai. Išvados. Paveikslų sąrašas. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas ir naujumas. Žemės ūkio ir kitos su žemės ūkiu susijusios veiklos tobulėjimas bei kaimo bendruomenių narių sutelkti veiksmai akivaizdžiai lėmė pasaulio valstybių atsiradimą, jų ekonominę ir karinę galią. Išvystyti kaimai buvo civilizacijų, kultūrų bei prekybos centrai, garantavę gamtinių išteklių ir vartojimo prekių gamybą iki industrinės visuomenės formavimosi pradžios.

Industrinės visuomenės formavimosi procesas lėmė spartų žemės ūkio mechanizavimą, kuris sąlygojo didėjantį darbo našumą ir žemės ūkio produkcijos gamybos efektyvumą. Per keletą industrinės visuomenės dešimtmečių sumažėjo kaimo vietovėse gyvenančių ir žemės ūkio verslu užsiimančių žmonių skaičius: per paskutinį dešimtmetį neviršijo 5 proc. bendro darbingų gyventojų skaičiaus.

Europos Sąjungoje ( ES) yra daugiau nei 500 mln. vartotojų ir juos visus reikia nuolat aprūpinti kokybiškais bei saugiais maisto produktais todėl visų tarptautinių organizacijų kūrimosi procese buvo sukurta bendroji žemės ūkio politika ( BŽŪP), kuri iki šių dienų užtikrina saugų maisto tiekimą Europos piliečiams ir kaimo gyvybiškumą.

Bendroji žemės ūkio politika – viena seniausių viešųjų ES sąjungos politikų, gyvuojanti nuo 1962 m.

Europos Sąjungoje veikianti bendroji žemės ūkio politika yra svarbi dėl šių priežasčių: maisto produktų tiekimo už prieinamą kainą, kraštovaizdžio bei aplinkos saugojimo, žemės ūkio našumo gerinimo.

Darbo objektas – ES bendroji žemės ūkio politika ( BŽŪP);

Darbo tiklas – aptarti ES BŽŪP formavimosi aplinkybes, veikimo principus, reformas bei politikos tikslus.

Darbo uždaviniai:

Aptarti ES BŽŪP formavimosi aplinkybes bei jos mechanizmo veikimą;

Aptarti ES BŽŪP finansavimo priemones;

Išanalizuoti ES BŽŪP rinkų reguliavimo priemones;

Aptarti ES BŽŪP 2014-2020 metų reformą.

ES Bendroji žemės ūkio politika įtvirtino faktą, kad ES užima svarbią vietą pasaulinėje prekyboje žemės ūkio produkcija ir gina pagrindinius šios politikos principus:

Turėti bendrą žemės ūkio produktų rinką;

Teikti prekybos pirmenybę ir privilegijas ES narių gamintojams;

BŽŪP finansuoti iš ES bendrų lėšų.

Maisto produktų paklausa yra nelanksti, t. y. silpnai reaguojanti į kainų pokyčius. Kita vertus, dėl gamybos ciklų trukmės ir nekintamų gamybos veiksnių bendroji žemės ūkio produktų pasiūla yra labai nelanksti. Todėl esant didelei pasiūlai kainos krenta, o priešingu atveju, tai yra pasiūlai sumažėjus, kainos smarkiai didėja. Dėl visų šių dalykų rinka nuolat būna nestabili. Tokioms aplinkybėms esant valdžios institucijos visada aiškiai siekė reguliuoti žemės ūkio rinkas ir teikti pagalbą ūkininkams, taigi ES bendrosios žemės ūkio politikos formavimo, sprendimų priėmimo bei jų įgyvendinimo procesuose lemiamas vaidmuo tenka valstybių narių nacionalinių vyriausybių atstovams, deleguotiems į ES Tarybą, ES tarnautojams is Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovams, susivienijusiems į žemdirbių interesams atstovaujančias organizacijas.

Visos Komisijos tarnybos yra organizuotos į generalinius direktoratus. Vienas didžiausias iš jų – Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas. Jame yra parengiami visi bendrajai žemės ūkio politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingi teisės aktai, taip pat yra įgyvendinami valstybėse narėse ES instirucijose. Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorate parengtus ES teisės aktų projektus Europos Komisija apsvarsto savo kolegijos posėdyje ir perduoda Ministrų Tarybai bei Europos Parlamentui, taip jie yra išsiunčiami ir patariamiesiems komitetams, t.y. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos regionų komitetui.

ES Tarybai Bendrojoje žemės ūkio politikoje taip pat tenka svarbus vaidmuo, nes ją sudaro ES valstybių narių žemės ūkio ministrai, aplinkosaugos ministrai ir jiems priklausantys pareigūnai. Svarbiausia šio mechanizmo institucija – Žemės ūkio ministrų taryba priimanti bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktus.

Itin svarbų vaidmenį ES bendrosios žemės ūkio politikoje atlieka interesų grupės, vienijančios žemdirbių atstovus. Šių grupių atstovus galima suskirstyti į tris grupes: privataus sektoriaus, nevyriausybines organizacijas, konsultacines įmones ir specialistus. ES lygmeniu veikia ir kitos žemės ūkio bei miškų ūkio darbuotojų interesams atstovaujančios pilietinės visuomeninės organizacijos:

ES bendroji žemės ūkio politika. (2015 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-bendroji-zemes-ukio-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:56