ES biudžetas ir jo panaudojimas referatas


Finansų referatas.

Įvadas. Kas yra Europos Sąjunga? ES biudžetas. ES biudžeto tvarkymas. ES biudžetas ateityje. Lėšų valdymas. Europos Sąjungos finansuojamos sritys. Regionų ir miestų plėtra. Užimtumas ir socialiniai reikalai. Žemės ūkis ir kaimo plėtra. Jūrų reikalai ir žuvininkystė. Moksliniai tyrimai ir inovacijos. Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga. Išvados. Šaltiniai.


Tikslas: Išsiaiškinti kas yra ES biudžetas ir kam jis panaudojamas

Apie 94 % ES biudžeto lėšų išleidžiama ES valstybėse narėse ir už jų ribų vykdomiems projektams. Iš ES biudžeto vienokiu ar kitokiu būdu gauna naudos kiekvienas iš 508 mln. ES piliečių. Jo lėšos padeda milijonams studentų, tūkstančiams mokslininkų ir miestų, daugybei regionų ir nevyriausybinių organizacijų.

ES biudžeto lėšomis padedama užtikrinti, kad maistas būtų sveikesnis ir saugesnis; būtų tiesiami nauji geresni keliai, geležinkeliai ir statomi oro uostai; kad aplinka būtų švaresnė; ES išorės sienos būtų geriau saugomos; žmonės turėtų galimybių studijuoti užsienyje; vyktų kultūriniai mainai. Be to, ES teikia humanitarinę ir kitokią pagalbą viso pasaulio žmonėms, kuriems tokios pagalbos reikia.

Žinant, kokios plačios ES atsakomybės sritys, galima nustebti sužinojus, kad ES biudžetas santykinai mažas. Šiuo metu jis sudaro apie 1 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o ES valstybių narių nacionaliniai biudžetai sudaro apie 49 %./

ES biudžetas – tai visų pirma investicijų biudžetas. ES biudžete sutelkiami valstybių narių ištekliai ir sukuriama masto ekonomija. Jo lėšomis finansuojama veikla, kurią valstybės narės gali finansuoti efektyviau, jei dirba drauge, pavyzdžiui, energetikos, transporto, informacinių ir ryšių technologijų, klimato kaitos ir mokslinių tyrimų srityse. ES lėšų skiriama investiciniams projektams, kurie kitaip nebūtų vykdomi. Kai kuriose šalyse jos yra kone vienintelis investicijų į infrastruktūrą šaltinis. ES lėšos gali būti naudojamos ir ekonominių sunkumų patiriančių šalių paskoloms garantuoti. Sverto efektas dažnai būna labai didelis: ES biudžeto garantuojamas vienas euras gali mažajai arba vidutinei įmonei (MVĮ) padėti gauti iki 12 eurų. Kitaip negu nacionalinių biudžetų atveju, ES biudžeto lėšų neskiriama gynybos išlaidoms arba socialinei apsaugai. Jomis, kitaip nei nacionalinių biudžetų lėšomis, nefinansuojama mokyklų arba policijos veikla.

Biudžetas turi būti visada subalansuotas. Taigi niekada nebūna ES biudžeto deficito, šiame biudžete niekada nesusikaupia skola ir išleidžiamos tik tos lėšos, kurios gaunamos. Be to, metinis biudžetas turi atitikti ilgalaikį biudžeto planą daugiametę finansinę programą (DFP).

Pagrindiniai ES biudžeto politiniai, taigi ir biudžetiniai, prioritetai planuojami bent penkeriems metams (paprastai septyneriems). Daugiametėje finansinėje programoje:

• nustatomos didžiausios metinės ES išlaidų ribos (vadinamos viršutinėmis ribomis);

• keliose politikos srityse (vadinamose išlaidų kategorijomis).

Kiekvienos biudžeto srities (išlaidų kategorijos) finansavimas vykdomas visų pirma skiriant lėšų programoms (pavyzdžiui, švietimo programai „Erasmus+“ arba aplinkos programai LIFE) arba fondams (pavyzdžiui, Sanglaudos fondui, skirtam skurdesniems ES regionams ir valstybėms narėms).

Daugiametėje finansinėje programoje nustatomi finansiniai ir teisiniai ES ir jos valstybių narių politinių prioritetų aspektai. Daugiametė finansinė programa nėra ES biudžetas. Tai planavimo priemonė, kuria užtikrinamas ES išlaidų nuspėjamumas. Pagal ją priimamas metinis biudžetas. Norint išsaugoti tam tikrą rezervą nenumatytiems poreikiams, metinis biudžetas dažniausiai nesiekia DFP išlaidų viršutinių ribų. DFP viršutines ribas galima būtų palyginti su kredito kortelės ribomis, nustatytomis vieneriems metams.

Biudžetas priimamas kiekvienais metais. Europos Komisija parengia biudžeto projektą ir pateikia jį Tarybai bei Europos Parlamentui, kurios yra biudžeto valdymo institucijos. Taryba ir Parlamentas iš dalies keičia ir priima biudžeto projektą. Tuo ES biudžetas labai skiriasi nuo daugelio nacionalinių biudžetų, kuriuos tvirtina tik viena institucija (vieni rūmai, jei parlamentas turi dvejus).

Jei Europos Parlamentas ir Taryba nesutaria, suburiamas specialus Taikinimo komitetas, kurio užduotis – per 21 dieną pasiekti susitarimą dėl bendro teksto. Jei Taryba atmeta bendrą tekstą, Europos Parlamentas turi teisę galutinai patvirtinti biudžetą. Jei tekstą atmeta Parlamentas, Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą. Jei biudžeto nepavyksta priimti iki naujų metų pradžios, laikantis tam tikrų sąlygų kiekvieną mėnesį galima išleisti vieną dvyliktąją ankstesnių metų biudžeto, kol galiausiai susitariama dėl naujo biudžeto.

  • Finansai Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 27 puslapiai (5178 žodžiai)
  • Kolegija
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 172 KB
  • ES biudžetas ir jo panaudojimas referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
ES biudžetas ir jo panaudojimas referatas. (2016 m. Gegužės 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-biudzetas-ir-jo-panaudojimas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:46