ES biudžeto išlaidos


Ekonomikos referatas.

Kauno technologijos universitetas. Europos sąjungos biudžeto išlaidos. Bendrojo biudžeto formavimas. Es biudžeto paskirstymas. Kas atsakingas už biudžeto panaudojimą? Kas sprendžia, kaip leisti biudžeto lėšas? Europos sąjungos finansavimas. Lėšų valdymas. Europos regioninės plėtros fondas. Europos socialinis fondas. Sanglaudos fondas. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Kam naudojamas es biudžetas. Svarbiausi 2016 m. Projekto aspektai. Literatūros sąrašas.


Nuosavų išteklų poreikis finansuoti 2015 biudžeto sąskaitą siekia 1,00% viso BNP, taigi yra žemiau 1,23%, BNP viršutinės ribos, apskaičiuotos taikant metodą, nurodytą 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimo 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos 3 straipsnio 1 dalyje (OL L 163, 2007 6 23, p. 17).

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, 2015 metų biudžeto pasiskirstyme didžiausią dalį sudarė išlaidos ekonominei, socialiniai ir teritoriniai sanglaudai. Išlaidos žemės ūkiui yra 4 procentais maženės nei ankčiau minėtosios išlaidos. Mažiausią išlaidų dalį sudaro administracinės ir kitos išlaidos-atitinkamai 5,9 proc. ir 0,4 proc. viso biužeto.

Sanglaudos fondas (SF) – mažiau išsivysčiusių regionų ekonominė konvergencija

ERPF sutelkia investicijas į keletą pagrindinių prioritetinių sričių. Tai vadinama temine koncentracija:

2014-2020 m. laikotarpiu ESF sutelks dėmesį į keturis sanglaudos politikos teminius tikslus:

užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus,

Įvykdžius 2013 m. daugelis iš pagrindinių 2007–2013 m. kaimo plėtros politikos elementų liko nepakitę. Pavyzdžiui, kaip ir anksčiau, politika bus įgyvendinama pasitelkus nacionalines ir (arba) regionines septynerių metų kaimo plėtros programas.

Svarbiausi pokyčiai po 2013 m. reformos susiję su:

kaimo plėtros programų rengimo strategijos tobulinimu,

kaimo plėtros priemonių turinio tobulinimu,

taisyklių supaprastinimu ir (arba) administracinės naštos mažinimu, kai tai įmanoma,

kaimo plėtros politikos glaudesniu siejimu su kitais Europos struktūriniais ir investiciniais fondais.

Valstybės narės savo kaimo plėtros programas turės grįsti bent keturiais iš šešių bendrų ES prioritetų. Šie prioritetai:

skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse;

Kiekvienas kaimo plėtros prioritetas suskaidytas į smulkesnes veiklos sritis (vadinamąsias tikslines sritis). Savo kaimo plėtros programose valstybės narės ir (arba) regionai, remdamiesi poreikių teritorijoje, kuriai skirta jų kaimo plėtros programa, analize, nustato išmatuojamus tikslinių sričių tikslus. Tuomet jie nusprendžia, kokiomis priemonėmis šių tikslų bus siekiama ir kiek lėšų bus skirta kiekvienai priemonei.

Dalis lėšų gaunama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), dalis – iš nacionalinių, regioninių, o kartais privačių šaltinių. Politikos įgyvendinimas ir poveikis atidžiai stebimi ir vertinami.

Bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinės sritys yra keturios:

Apie 94 % ES biudžeto išleidžiama ES valstybėse narėse ir už jų ribų vykdomiems projektams. Pavyzdžiui, Lietuvoje didžioji dalis ES biudžeto ES lėšų skiriama žemės ūkiui ir regionų politikai.

Keletas svarbiausių 2016 m. ES biudžeto projekto aspektų:

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2822 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 723 KB
  • ES biudžeto išlaidos
    10 - 9 balsai (-ų)
ES biudžeto išlaidos. (2016 m. Birželio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-biudzeto-islaidos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:23