ES institucijos ir jų funkcijos


Verslo referatas. Įvadas. Europos sąjunga. Pagrindinės Europos institucijos. Europos komisija. Europos Parlamentas. Europos Taryba. Europos Teisingumo Teismas. Europos Audito Rūmai. Kitos Europos Sąjungos institucijos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiame darbe apžvelgsiu Europos Sąjungos institucijas ir jų funkcijas.

Darbo tikslas: Apžvelgti ES institucijas ir jų funkcijas. Šiam tikslui įgyvendinti iškelti šie uždaviniai:

Išsiaiškinti ES vaidmenį ir paskirtį.

Išnagrinėti pagrindinių ES institucijų funkcijas.

Bendrai apžvelgti kitų ES institucijų funkcijas.

Susipažinus su ES ištakomis, jos atsiradimo istorija, tikslinga susipažinti su jos institucijomis, t.y., vidine struktūra, kurios pagalba yra sprendžiami svarbiausi tolesnės ES raidos klausimai.

Toliau apžvelgsime pagrindines Europos Sąjungos institucijas plačiau.

Europos bendrijų komisija – šis teisiškai teisingas pavadinimas, sutrumpintas terminas – Europos Komisija, buvo pateiktas 1993 m. lapkričio mėn. Europos Komisija atlieka ES vyriausybės vaidmenį, ir turi plačius vykdomosios valdžios įgaliojimus. Remdamasi 1957 m. Romos sutarties 155 straipsniu ir pagrindiniais ES teisės aktais, ji yra tiesiogiai atsakinga už Sąjungos politikos formavimą bei įgyvendinimą. Komisijos veikla ir funkcijos skirstomos į tris pagrindines sritis:

Įstatymų leidybos galios. Komisija turi įgaliojimus inicijuoti teisės aktų priėmimą, o antrinius teisės aktus (privalomąsias direktyvas, normas bei sprendimus) priima pati. Per metus jų priimama apie 6-7 tūkstančius.

Vykdomosios valdžios galios. Šie įgaliojimai reglamentuoja Komisijos veiklą, prižiūrint sutarčių laikymąsi bei teisės aktų ir kitų sprendimų vykdymą, taip pat administruojant ES finansus. Pastaruosius Komisija tvarko dvejopai: pirma – ji prižiūri paraiškas finansavimui iš ES biudžeto; antra – kontroliuoja valstybių narių finansinius mokėjimus Sąjungai.

ES atstovavimas santykiuose su kitomis šalimis. Į Komisijos įgaliojimų sferą įeina ir tarptautinis ES reprezentavimas. Komisija dagiausiai rūpinasi ES išoriniais prekybiniais ryšiais, administruoja Sąjungos delegacijas valstybėse narėse ir kitose šalyse.

Nors valstybių narių parlamentų deleguojamą Parlamentinę Asamblėją Europos Bendrijos turėjo nuo pat įsikūrimo 1958 m., pirmieji tiesioginiai rinkimai įvyko tik 1797 m. Nuo to laiko Parlamento galios palaipsniui augo; ypač jos buvo išplėstos įsigaliojus Vieningam Europos aktui ir Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai. Mastrichto sutartis suteikia dar daugiau galių, kurių svarbiausia – bendro su Taryba (co-decision) procedūra.

Biudžetinė. Kasmet po derybų su Taryba Parlamentas tvirtina ES biudžetą ir turi ypatingų galių nustatydamas neprivalomas ES biudžetines išlaidas. Parlamentas taip pat prižiūri, kaip Komisija vykdo patvirtintą metų biudžeto planą.

1974 m. Paryžiaus viršūnių susitikime buvo nutarta, jog dėl jau veikiančių Europos Bendrijos institucijų nesugebėjimo užtikrinti operatyvų bei adekvatų sudėtingiausių problemų sprendimą, ir tuo pačiu efektyvų Bendrijos funkcionavimą, Bendrijos valstybių narių vadovų susitikimus būtina rengti reguliariai ir juos institucionalizuoti, įkuriant Europos viršūnių tarybą. 1986 m.Vieningu Europos aktu viršūnių susitarimai buvo įteisinti, o 1993 m. įsigaliojusioje Mastrichto sutartyje toliau išplėtoti Europos viršūnių tarybos (toliau Europos Tarybos) veiklos principai.

  • Verslas Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (2772 žodžiai)
  • Universitetas
  • Verslo referatai
  • Microsoft Word 43 KB
  • ES institucijos ir jų funkcijos
    10 - 8 balsai (-ų)
ES institucijos ir jų funkcijos. (2015 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-institucijos-ir-ju-funkcijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:00