ES intelektinių išteklių programų panaudojimo galimybės Lietuvoje


Ekonomikos kursinis darbas. ES intelektinių išteklių programų panaudojimo galimybės Lietuvoje. Įvadas. Žinių pagrindu paremta ekonomika ir naujos visuomenės formavimasis. Technologinių parkų vystymo praktika. Technologinio parko sudėtinės dalys. Europos regioninės plėtros fondas. Europos socialinis fondas, jo vieta ES politikoje. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje. Mokslo ir technologijų parkai Lietuvoje. Mokymosi visą gyvenimą memorandumas. Nacionalinė strateginės veiklos programa. Išvados. Naudota literatūra. Papildomi šaltiniai. Priedai.


Žmonija įžengė į trečiąjį tūkstantmetį kaip audringą permainų epochą, kur visuomenės įprastinio gyvenimo ir dinamikos pusės radikaliai keičiasi. Pasaulis tampa neatpažįstamas ir reikalauja naujo mokslininkų supratimo, ilgalaikės vertybės ir politinių veikėjų, verslo lyderių strategijos, kitokio minčių ir veiksmų būdo.

Kiekvienas istorinis periodas turi savo dimensijas, akiračius, ateities įžvalgas, inovacinių bangų altitudes, keičiančius visuomenės veidą. Dabartinio laikmečio visuomenės raidos apibūdinimui vartojami net keli terminai: poindustrinė, informacinė ekonomikos, globalios ekonomikos, žinių ekonomikos, tinklaveikos visuomenė, informacijos amžius.

Iki tol buvo skiriami trys tradiciniai gamybos veiksniai: žemė, darbo jėga ir kapitalas. Pastaruoju metu prie minėtų veiksnių yra priskirtos žinios, sudarančios intelektinių išteklių pagrindą ir tapusios vienu iš svarbiausiųjų gėrybių. Žinios yra ypač reikšmingos švietimo, mokslinių tyrimų bei projektavimo veiklose, jos nemažiau svarbios kultūros, sveikatos apsaugos, konsultavimo, juridinių paslaugų, reklamos ir daugelio kitų ekonominės veiklos sričių organizacijoms. Ši aplinkybė iš pagrindų keičia visuomenės struktūrą ir sukuria naujas socialinės plėtotės jėgas. Intelektiniai ištekliai XXI amžiaus pradžioje tampa svarbiausiuoju verslo subjekto, taip pat ir visos šalies (turima omenyje įvairūs patentai, mokslo srities laimėjimai), stabilių konkurencinių pranašumų formavimo, jų potencialios rinkos vertės didinimo ir dinamiškai besiplėtojančių vartotojų poreikių tenkinimo šaltiniu. Vadinasi, žinios tampa bet kurios rūšies verslo subjekto ar organizacijos, intelektiniu ištekliumi, arba aktyvu, reikalaujančiu sąveikos su kitais ekonomikos veiksniais sistemingo įvertinimo, nes kaip ir kiekviena ryški nauja tendencija ūkio raidoje taipir intelektiniai ištekliai prisideda prie naujos visuomenės formavimo.

Apskritai intelektinių išteklių valdymo ir panaudojimo tema nėra pakankamai išnagrinėta tema Lietuvoje, o tai lemia darbo temos aktualumą.

Mokslinės literatūtos apžvalga rodo,kad intelektinių išteklių plėtojimo problema yra viena naujausių ekonomikos teorijos sričių ir jai pasaulio mastu, pirmiausia Vakarų šalyse, kartu ir ES skiriamas nemažas dėmesys.

Lietuvos mokslo erdvėje taip pat atsirado pirmieji intelektinių išteklių, kurių svarbiausia sudėtinė dalis yra informacija ir žinios, valdymo ir interpretavimo darbai. Šią problemą per pastaruosiu kelerius metus nagrinėjo tyrėjai R. Mikulienė, R. Jucevičius (2000), L. Vaškelienė, V. Bogulauskas (2001), V. Snitka (2002), L. Gaižauskas (2003), Z. Lydeka, V. Bareišis, R. Lukoševičius, J. Andriuščenka (2005), A. Bakanauskas (2008).

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 24 puslapiai (6134 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 141 KB
  • ES intelektinių išteklių programų panaudojimo galimybės Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
ES intelektinių išteklių programų panaudojimo galimybės Lietuvoje. (2015 m. Vasario 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-intelektiniu-istekliu-programu-panaudojimo-galimybes-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 23:49