ES ir Lietuvos jūrų veikla ir žuvininkystė


Aplinkos referatas.

Įvadas. Europos sąjungos veikla. Tausioji žuvininkytė. „Mėlynasis augimas“. Jūrų baseinų strategijos. globalizacija. Judumo ir karjeros perspektyvų rėmimas. Finansinės priemonės. Lietuva – jūrinė valstybė. Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros įrengimas. Išvados. Šaltiniai.


Jūros ir vandenynai tra svarbūs žmonijai dėl daugybės priežasčių. Jie reguliuoja klimatą, nuo senų senovės yra ir maisto šaltinis, jais vyksto transporto keliai, jie padeda mums atgauti jėgas ir teikia pramogų. Šiandien dėl technologijų pažangos iš jų galime gauti ir vaistų, naudingųjų iškasenų, galbūt neišsenkančios energijos – bet tiktuomet, jei veiksime atsakingai, saugiai, apdairiai ir sąžiningai. Jūra ir jos ištekliai – visų pirma žuvys, be to, ir vėjo elektrinių parkai, naftos bei dujų telkiniai jūros dugne – yra daugelio ES piliečių pragyvenimo šaltinis. ES prekybos laivynas jūromis veža prekes, o pakrantės yra turistų traukos zonos – tai dar vienas pragyvenimo šaltinis.

Atnaujinta bendra žuvininkystės politika tebėra racionalios ir sažiningos jūrų gėrybių gavybos pagrindas, o integruotu požiūriu į jūrų sistemą siekiama nuosekliai spręsti daugybę šiandien kylančių su Europos jūromis susijusiu problemų – nuo taršos iki peržvejojimo, nuo urbanizacijos iki pakrnančių erozijos, nuo saugos iki saugumo. Todėl sudaromos sąlygos lengviau bendradarbiauti visiems įvairių valstybių ir skirtingų jūrų sektorių subjektams, kad Europos jūrų ekonomika būtų plėtojama atsižvelgiant į aplinką, valdymas pritaikomas kiekvienam skirtingam jūros baseinui, o kai to reikia, suteikiama bendrų priemonių, kurios gali padėti ES šalims taikyti šiuolaikiškas ir tinkamas nacionalines strategijas.

Jūra tai tokia sistema, kurią vis apsunkina su žmonių veikla susijusios priežastys. Dėl to Komisijai tenka veikti keliomis kryptimis. Ji persvarstė bendrą žuvininkystės politiką, kad žuvų sugaunamas kiekis būtų sumažintas iki mokslininkų apskaičiuoto ir nustatyto lygio, įdiegti ilgalaikiai planai, kad galėtų atsikurti nuskurdinti ištekliai ir su įvairių priemonių ir techninių sprendimų pagalba palaipsniui įvedamas draudimas į jūrą išmesti nepageidaujamą priegaudą. Toks valdymas pritaikytas kiekvienam jūros baseinui ir regionui. Už Europos Sąjungos ribų žuvis žvejojme tik laikydamiesi moksliškai patvirtintų saugių ribų ir tik tada, kai yra patenkinti vietos gyvenotjų jūrų gėrybių poreikiai.

ES pirmenybę teikia ne tik žinių gerinimui apie išteklių būklę, bet ir apie jūros duomenis – gylį, gyvuosius organizmus, nuosėdas ir t.t.. Taip yra sudaromos sąlygoms visoms stebėjimo institucijoms dalintis duomenimis, kad vyktų kokybiškesnės gelbėjimo operacijos ir kovojimas su nusikalstamumu. Taip pat yra sukurtas teisinis pagrindas, kad Europos Sąjungos šalys galėtų planuoti, kokiu konkrečiu būdu jos naudos jūrų erdvę, arba įvairius tos erdvės naudojimos būdus.

Tarptautiniu mastu ir plėtodama dvišalius santykius ES remia tausios žuvininkystės, biologinės įvairovės apsaugos ir gero valdymo principus. Ji aktyviai ragina atkurti paprastųjų tunų išteklius ir visame pasaulyje kovoti su neteisėta žvejyba. Kovoje su neteisėta žvejyb ES naudojasi ne tik politine svarba, bet ir rinkos reikšmingumu, nes ji atsisako importuoti tarptautinių taisyklių neatitinkančius produktus.

  • Aplinka Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Inga
  • 18 puslapių (2688 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 210 KB
  • ES ir Lietuvos jūrų veikla ir žuvininkystė
    10 - 2 balsai (-ų)
ES ir Lietuvos jūrų veikla ir žuvininkystė. (2017 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-ir-lietuvos-juru-veikla-ir-zuvininkyste.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 16 d. 19:02