ES ir Lietuvos politika saugos ir saugumo transporto srityje


Logistikos tyrimas. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. ES ir Lietuvos politika saugos ir saugumo transporto srityje. Transporto politika saugumo srityje. Saugos sistemos kelių transporte. Pagrindiniai politiniai dokumentai. Lietuvos situacija. Naudota literatūra.


Šiais laikais labai aktuali tema yra sauga ir saugumas transporte. Kasmet keliuose žūva daugybė gyventojų, dar dagiau būna sužeisti. Už vairo sėdama išgėrus, apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų ir kitokių preparatų. Jaunimas dažnai nepaiso taisyklių tam, kad neatrodytų prastesni už kitus. Dažnai numojama ranka į transporto priemonės techninę būklę, ar nekreipiamas dėmesys į oro salygas, kelio dangos patvarumą, stabilumą. Tačiau transportas susideda iš kur kas daugiau negu vien automobiliai. Taip pat yra ir geležinkelių, oro, jūros transportas.

Visose transporto srityse reikia užtikrinti aukščiausią saugos ir saugumo lygį. Ne tik dėl savęs pačių, bet ir dėl aplinkinių gerovės. Tam užtikrinti sukurtos atitinkamos institucijos, išleistos knygos, įstatymai, reglamentai, nuostatai ir t.t. Visuose juose yra nurodoma, kokia turi būti transporto priemonės (laivo, traukinio, lėktuvo, mašinos, autobuso ir kt.) techninė būklė. Yra įdiegta ir dar daug diegiama saugos sistemų tiek pačiose transporto priemonėse, tiek keliuose. Taip pat yra išleistos Baltosios ir Žaliosios knygos. Tai yra dokumentai pristatantys Europos Komisijos siūlomus veiksmus įvairiose srityse, dėl vidaus rinkos konkurencingumo, ekonomikos augimo tempų, ir tame tarpe saugos ir saugumo transporto srityje.

Svarbiausios transporto saugumo nuostatos yra išdėstytos 2007 m. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai („Kovos su terorizmu stiprinimas“), kuriame atkreipiamas dėmesys, kad terorizmas jau tapo tarptautinis. Pažymima, kad teroristų grupelės gali būti išsibarsčiusios skirtingose šalyse ir veikti nepaisydamos įprastinių valstybių sienų. Savo kėslams jos naudoja didžiules ryšių technologijų, kaip antai interneto ir judriojo ryšio, galimybes, taiko kibernetinio ir propagandinio karo koncepcijas. Teroristai plačiai naudoja internetą savo propagandai, naujiems teroristams verbuoti ir rengti, mokymams ir lėšoms rinkti. Tam tikros teroristų organizacijos internetą naudoja planuoti išpuoliams ir skelbti apie įvykdytus išpuolius.

2006 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė laisvės, saugumo ir teisingumo politikos vertinimo planą. Įvertinti kovos su terorizmu veiksmus ypač svarbu dėl to, kad gali būti pakitusi grėsmės samprata, ir dėl galimo politikos poveikio pagrindinėms teisėms bei rinkų funkcionavimui. Strateginėse saugumo nuostatose numatoma apsaugoti bendrojo ES intereso transporto infrastruktūros objektus, kaip antai: kelius, geležinkelius, tiltus, informacijos ir ryšių infrastruktūros objektus, oro, jūrų uostus. Šie infrastruktūros objektai vienas su kitu labai susiję tiek ES, tiek pasaulio mastu – kiekvienos valstybės objektų apsaugos lygis priklauso nuo kitų valstybių teikiamos apsaugos. Siekdama užtikrinti miesto transporto saugumą bei atsakydama į ES valstybių ir vyriausybių vadovų raginimą, EK įvertino, kaip Europos Bendrija gali geriausiai prisidėti prie Europos viešojo miesto transporto (t. y. kaip kolektyvinio keleivių vežimo autobusais, traukiniais, metro ir tramvajais (miesto elektriniai geležinkeliai) sistema) apsaugos nuo teroristų išpuolių.

Kovos su terorizmu stiprinimo komunikate (2007 m.) Komisija numatė imtis tam tikrų veiksmų, kad į ES finansuojamus miesto transporto projektus prireikus būtų įtraukti reikiami saugumo aspektai.

Pagrindinės e. saugos sistemų pritaikymo sritys – apsaugoti transporto priemonę, jos vairuotoją ir keleivius bei infrastruktūrą (aplinką) nuo eismo įvykių, žalingų padarinių, sužalojimų ir žūties. Tokių e. saugos sistemų sąrašas iš esmės nėra baigtinis, kiekviena automobilių pramonės kompanija kasmet pristato vis naujas elektroninės saugos sistemas. Vertindami e. saugos sistemų pritaikymą transporte, turime įvertinti, kad e. saugos koncepcija yra gana nauja praktikoje ir tai yra didžiausias jos trūkumas – vienas sistemas keičia kitos, nėra nusistovėjusių normų, gamintojai nelinkę atskleisti visų kortų, nenorėdami prarasti konkurencinio pranašumo, ir pan. Be to, nėra lengva įvertinti kai kurių e. saugos ITS reikšmę saugos didinimo raidai – pavyzdžiui, kai kurie tyrėjai linkę laikytis nuomonės, kad dinaminiai kintamosios informacijos ženklai, įrengti virš eismo juostų, nėra efektyvus srautų valdymo įrankis, nes blaško dėmesį ir pan.

Be transporto priemonių, vidinėms e. saugos sistemoms, saugai didinti labai svarbios infrastruktūrinės saugos priemonės. Politiniame lygmenyje daugiausia dėmesio ir lūkesčių skiriama e. skambučio sistemai įdiegti. Tačiau labiausiai paplitusios praktikoje yra dinaminės eismo valdymo sistemos, perduodančios informaciją kintamosios informacijos ženklais, ekranais.

Europos Sąjungos veiksmai grindžiami įstatymų viršenybės ir demokratijos principais. ES institucijos nepriklausomos nuo valstybių narių valdžios. Jos atspindi valstybėse narėse esančias institucijas – renkamą parlamentą, vykdomąją ir teisinę valdžią.

  • Logistika Tyrimai
  • 2015 m.
  • 18 puslapių (3923 žodžiai)
  • Mokykla
  • Logistikos tyrimai
  • Microsoft Word 40 KB
  • ES ir Lietuvos politika saugos ir saugumo transporto srityje
    10 - 6 balsai (-ų)
ES ir Lietuvos politika saugos ir saugumo transporto srityje. (2015 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-ir-lietuvos-politika-saugos-ir-saugumo-transporto-srityje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:12