ES lėšų įsisavinimas


Vadybos referatas. Įvadas. ES lėšų įsisavinimas Lietuvoje. ES lėšų panaudojimo nauda ir neigiamos pasekmės. Potenciali ES lėšų panaudojimo nauda. Potencialios ES lėšų panaudojimo neigiamos pasekmės. ES lėšų panaudojimo Lietuvoje 2012m. įtaka BVP. Išvados. Literatūros sarašas.


Esamo socialinio - ekonominio konteksto Lietuvoje vertinimų ataskaitose bendrais bruožais yra pažymima, kad sulėtėjo iki tol spartus eksporto augimas ir pabrėžiama, kad šio rodiklio pokyčiai yra itin žalingi, nes eksporto apimtys ir Lietuvos įmonių konkurencingumas užsienio rinkose yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ūkio plėtros perspektyvas. Be minėtų eksporto augimo problemų pabrėžiamos neigiamos tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo tendencijos (ypač stokojama tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo į aukštos pridėtinės vertės sritis), labai išaugęs nedarbo lygis ir pokyčių finansų rinkoje tendencijos. Nors išreiškiama prielaida, jog pastarasis reiškinys yra laikinas, tačiau jo poveikis trumpojo laikotarpio perspektyvoje gali būti itin reikšmingas.

Lietuvai 2007-2013 m. programavimo laikotarpyje veiksmų programose ir jų prieduose numatyta skirti 23 mlrd. 324 mln. Lt struktūrinių fondų finansavimo. Numatoma, jog dar apie 2,2 mlrd. Lt sudarys valstybės biudžeto ir projektų vykdytojų bei partnerių lėšos. Taigi, iš viso Lietuvai numatytas finansavimas 2007-2013 m. sudarys apie 25,6 mlrd. Lt.

Didžiausią dalį ES finansavimo sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos (51 proc.), antroje vietoje yra Sanglaudos fondo lėšos (34 proc.), o likusią dalį sudaro Europos socialinio fondo lėšos (15 proc.). Žemiau pateiktame grafike matome ES lešų pasiskirstymą pagal veiksmų programas Lietuvos miestuose ir regionuose:

Tikslingas lėšų panaudojimas leidžiantis pertvarkyti valstybės sektorių, mažinanti mokesčių naštą, investuoti ir kelti privataus sektoriaus produktyvumą prisideda prie šalies konkurencingumo didėjimo, sukuria prielaidas spartesniam ekonomikos augimui;

sektoriams taikomos finansų inžinerijos priemonės, teikiamos garantijos. Visos šios priemonės kaip taisyklė nutaikytos į tam tikrus sektorius ar įmones.

Privataus sektoriaus motyvacijos iškraipymas, išteklių nukreipimas į ne produktyvią veiklą

Siekdami naudos sau rinkos dalyviai gali siekti daryti įtaką ES lėšas administruojančių institucijų sprendimams dėl lėšų skyrimo, jų panaudojimo kontrolės ir pan. Todėl ES lėšų įsisavinimo procesas sukuria prielaidas korupcijai šalyje atsirasti. Korupcijos rizika yra tuo didesnė, kuo daugiau ES lėšas administruojančios institucijos turi diskretinės galios spręsti dėl ES lėšų panaudojimo.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama turi įtakos kainų augimui šalyje. Spartus Lietuvos ekonomikos augimas buvo susijęs su kainų augimu, buvo ieškoma įvairių būdų, kaip stabdyti infliaciją, neretai siūlyta pasitelkti kainų reguliavimų mechanizmus. Ekonomikai smunkant kainų augimas lėtėjo, tačiau nuo 2010 m. pabaigos kainos vėl ėmė didėti. Ekonomine prasme infliacija reiškia pinigų nuvertėjimą, kuris atsiranda padidėjus pinigų masei, palyginti su sukurta verte, kurią šie pinigai atspindi mainuose. Pinigai nuvertėja tuomet, kai ekonomikoje sukuriamo produkto kiekis auga lėčiau nei ekonomikoje esančių pinigų kiekis.

  • Vadyba Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (2818 žodžių)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 101 KB
  • ES lėšų įsisavinimas
    10 - 6 balsai (-ų)
ES lėšų įsisavinimas. (2015 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-lesu-isisavinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:37