Es lėšų paskirstymas ir Lietuvos problemos jas įsisavinant


Finansų referatas.

Įvadas. ES lėšų paskirstymas. ES biudžetas. Šaltinis Oficiali Europos Sąjungos interneto svetainė. Projektų ir programų finansavimas. ES lėšų administravimas ir kontrolė. Lietuva Europos Sąjungoje. 2004 – 2006 m. ES parama Lietuvai. 2007 – 2013 m. ES parama Lietuvai. 2014 – 2020 m. ES parama Lietuvai. ES paramos padariniai ir įsisavinimo eiga. ES lėšų teigiama nauda Lietuvos pavyzdžiu. Lietuvos problemos įsisavinant ES lėšas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedas.


Europos Sąjungos (toliau ES) integracija yra nenutrūkstamas procesas, kuris apima tiek ekonominius, tiek socialinius aspektus. Integracija bendrąja prasme reiškia procesą, kurio metu šalys artėja ir jungiasi į bendrą darinį. Remiantis Tarptautinių žodžių žodynų – integraciją galima apibrėžti kaip „šalių, elementų jungimas(is) į visumą. ES enciklopedinis žinynas integraciją apibrėžią kaip procesą, kai pavieniai autonomiškai socialiniai junginiai nustato ir plėtoją tarpusavio ryšius. Šiame procese kiekviena šalis praranda dalį individualumo, autonomiškumo ir įsijungia į bendrą visumą, kurioje valstybės siekia bendrų tikslų ir vienybės. Būtent tai ir yra ES. Tai reiškia, kad šalys telkia savo išteklius ir kartu priima sprendimus. Tačiau į ES struktūrą valstybės įsilieja skirtingo socialinio bei ekonominio išsivystymo lygio, todėl siekiant jį suvienodinti ir sumažinti socialinę bei ekonominę atskirtį tarp šalių narių ar atskirų regionų yra skiriama ES struktūrinė parama ir investicijos.

Iš ES biudžeto finansuojama įvairi veikla, pradedant kaimo vietovių plėtra ir aplinkos išsaugojimu, baigiant išorės sienų apsauga ir žmogaus teisių propagavimu. Struktūrinių fondų investicijų panaudojimas šalims narėms yra svarbi ir aktuali tema. ES investicijos, tokiose šalyse kaip Lietuva, sudaro didelę biudžeto dalį ir savo apimtimi yra labai reikšminga įgyvendinant didelius viešojo sektoriaus projektus bei įgyvendinant privačius subjektų poreikius.

Šio darbo tikslas – aptarti kaip yra skirstomos ES lėšos, kaip jų paskirstymas vyksta Lietuvoje ir kokios problemos iškylą siekiant įsisavinti teikiamą paramą.

Pagrindiniai uždaviniai – išsiaiškinti ES pajamų ir išlaidų sudarymo principus ir šaltinius, kaip skirstomos ES lėšos, kaip jų paskirstymas vyko Lietuvoje skirtingais laikotarpiais. Nustatyti su kokiomis problemomis buvo susidurta įsisavinant lėšas ir kaip būtų galima jų išvengti.

Dėl ES biudžeto drauge spendžia Komisija, Taryba ir Parlamentas. Komisija pateikia projektą svarstyti Tarybai ir Parlamentui, kurie gali jį keisti, o jei nesutaria, turi rasti kompromisą. Kiekvienų metų biudžete iš anksto paskelbiamos sutartos sumos pagal planą, vadinama daugiamete finansine programa. Jos dėka ES gali veiksmingai planuoti finansavimo programas kiekvieniems metams į priekį (dabartinė programa taikoma nuo 2014 m. iki 2020 m.) Galutinė atsakomybė už biudžeto lėšų paskirstymą tenka Komisijai, tačiau net apie 80 proc. ES lėšų administruoja pačios sąjungos narės.

Pagrindiniai ES pajamų šaltiniai yra trys:

Valstybių narių įnašai – nedidelė bendrųjų nacionalinių pajamų (toliau BNP) dalis (apie 0,7 proc.), kurią įneša kiekviena ES šalis. Tai didžiausias pajamų šaltinis biudžete, kuris renkamas solidarumo ir finansinio pajėgumo principu. Sumokama dalis nuo BNP gali būti pakoreguota, siekiant išvengti per didelės naštos konkrečioms šalims.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis nuo iš kiekvienos ES narės, paprastai siekianti apie 0,3 proc.

Produktų importo iš ES nepriklausančių valstybių muito didesnioji dalis (šalis, kurioje paimamas muitas, pasilieka nedidelę jo dalį).

Išlaidoms ES biudžete dažniausiai yra numatomi šeši skirsniai. 2014 m. ES biudžetas pagal finansinių programų išlaidas pateiktas 2 diagramoje.

/Didžiausia jų dalis praeitais metais teko pažangiam ir integraciniam augimui (beveik 45 proc.), kuris dar skaidomas į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą (33,3 proc.) ir konkurencingumo augimą ir užimtumo skatinimą (11,6 proc.) Antrasis pagal išlaidų dydį, 41,6 proc., yra tvarus augimas ir gamtos ištekliai. Na, o kitoms sritims: specialiosioms priemonėms, administravimui, Europos vaidmeniui pasaulyje bei saugumui ir pilietybei, bendrai paėmus 2014 m. buvo skirta 13,5 proc. nuo 142,6 mlrd. Viso bendro ES biudžeto. Šiuo metu didžiausia dalis tenka ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui bei įvairių ES regionų ekonominių skirtumų mažinimui. Didelė dalis taip pat numatyta žemės ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir aplinkos apsaugai. Kitos išlaidų sritys apima kovą su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei nelegalia imigracija.

  • Finansai Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (6305 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 301 KB
  • Es lėšų paskirstymas ir Lietuvos problemos jas įsisavinant
    10 - 8 balsai (-ų)
Es lėšų paskirstymas ir Lietuvos problemos jas įsisavinant. (2016 m. Vasario 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-lesu-paskirstymas-ir-lietuvos-problemos-jas-isisavinant.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:45