ES pagrindų konspektas


Pilietiškumo konspektas.

ES Pagrindinių teisių chartija pilietinės, politinės , ekonominės, socialinės teisės. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Federalizmas. Europos Komisijos 5 klausimų planas iki 2020 m. Federalizmas. Klausimų planas. ES turi nuspręsti, kokia ji nori būti 2020 m. Šiuo tikslu Komisija siūlo šiuos ES pagrindinius tikslus. F unkcionalizmas ir neo-funkcionalizmas, tarpvalstybininkai, liberalų tarpvalstybininkai, naujasis institucionalizmas, europeizacija, socialiniai konstruktyvistai, globalistai. Funkcionalizmas. Neo-funkcionalizmas. Tarpvalstybininkai. Liberalų tarpvalstybininkai. Institucionalizmas. Europeizacija. Socialiniai konstruktyvistai. Globalistai. Laisvas asmenų, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimas. Europos Bendrijos (Euratomas, Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrijaEuratomas. Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis. Europos ekonominė bendrija. Europos Sąjungos institucijos. Strategija „Europa 2020“. Sprendimų pr iėmimas. Subsidiarumo principas. Bendroji rinka. Bendrosios rinkos aktas. ES biudžetas. Ekonominė ir pinigų sąjunga. Eurosistema. Euras. Lietuvos konvergencijos 2012 metų programa finansų politika, ekonomikos perspektyvos. Mokesčių politika tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Regioninė politika. Aplinkos politika. Bendra prekybos politika. Bendra transporto politika. Bendra žemės ūkio politika. Užimtumo, socialinė ir įtraukties politika. Europos bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų metmenys (aštuoni bendrieji gebėjimai žinių visuomenėjeKonkurencijos politika.


ES pagrindinių teisių chartijos, į kurią įtrauktos pilietinės, asmens, ekonominės ir socialinės teisės, teisių, tokių kaip duomenų apsaugos, bioetikos ir skaidraus viešo administravimo. Komisijos strategijasiekiama užtikrinti, kad taikydamos ES teisę ES valstybės narės laikytųsi Chartijos nuostatų. Valstybei narei jų nesilaikant Komisija galėtų imtis teisinių veiksmų. Kitas svarbus strategijos elementas - padėtivisuomenei geriau suprasti savo teises ir pasirūpinti, kad piliečiai žinotų, kur kreiptis pagalbos šiaisklausimais. Bendras strategijos tikslas yra užtikrinti, kad taikant ES teisės aktus būtų sukurta visai ES bendrų pagrindinių teisių kultūra. Chartijos užuomazgos atsirado 2000 m., bet teisiškai privaloma ji tapo tik 2009 m. gruodį, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Teorija apie valdžios įgaliojimų padalijimą tarp valstybės centrinės vyriausybės ir valstybės narių, t. y. provincijų, regionų, valstijų ir kt. Valdžios įgaliojimų padalijimas paprastai fiksuojamas rašytiniame dokumente_ konstitucijoje. Federalinei vyriausybei dažniausiai priskiriami įgaliojimai, susiję sugynybos, užsienio politikos, užsienio prekybos, pilietybės, finansų sistemos sritimis. Federalizmas, atskiros federalistinės idėjos visada darė poveikį ir Europos integracijos procesui. Įvairūs federalizmą remiantys visuomeniniai sąjūdžiai ne kartą ragino ES valstybių vyriausybes formuoti Sąjungą remiantisfederalizmo principais, parengti Europos konstituciją, suteikti Europos Parlamentui teisę leisti teisėsaktus, o juos vykdyti pavesti Europos vyriausybei. ES institucijos gali veikti tiktai griežtai laikydamosisteigimo sutartyse nustatytų ribų, ir jos negali be valstybių narių sutikimo išplėsti savo įgaliojimų apimties.

2014 m. rinkimai į Europos parlamentą, o iki jų turi būti nuspręsta ar visos ES zonos narės bus federacijos narėmis ar liks ES narėmis.

Mitrinis, atspindėjo gana svarbią XXa. viduryje išryškėjusią pasaulinės ekonomikos bei politikos globalizacijos ir tarptautinių organizacijų vaidmens didėjimo tendenciją. Iš esmės funkcionalizmas netgi nebuvo teorija, paaiškinanti procesu – jis panašesnis į projektą, kuriuo buvo siekiama atkreipt tyrėjų ir visuomenėsdėmesį į naujas ir netradicines galimybes tvarkyti žmonijos reikalus.

Europeizacija – apibrėžia šalių kandidačių santykius su ES, tačiau po Europos kaimynystės politikosinicijavimo vis intensyviau plėtojama ir išorinės europeizacijos sąvoka. Integracijos be narystės ESmodeliai šiuo atveju suprantami kaip vienas svarbiausių išorinės europeizacijos elementų. Skiriami triseuropeizacijos metodai: pirma, ES skatinamą valstybės partnerės europeizaciją, vadovaujantis padarinių metodu, antras – socialinio mokymosi metodas, trečiasis metodas susijęs su prielaida, kad valstybė partnerė pati perima ES acquis kaip jau parengtą vidaus problemų sprendimą.

Europos Sąjungos vidaus rinka yra bendroji rinka, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, kapitaloir asmenų judėjimas, ir kurioje Europos piliečiai gali laisvai gyventi, dirbti, studijuoti ir užsiimti verslu.Vidaus rinka: bendrieji pagrindai 

* Laisvas prekių judėjimas, techninis derinimas, produktų ženklinimas ir pakuotė, vartotojų sauga,farmacijos ir kosmetikos produktai, cheminiai produktai, motorinės transporto priemonės, statyba,išorės aspektai. Norint integruoti prekių rinką į Europos „mišrias“ ekonomikas, pasižyminčiasnemaža valstybės intervencija, neužtenka vien sukurti muitų sąjungą. Muitų sąjungą panaikina tik tarpusavio prekybos tarifus ir kvotas, tuo tarpu norint sukurti bendrą prekių rinką reikia pašalinti ir kitus, su reguliavimu susijusius apribojimus.

Ekonominiai subjektai gali vykdyti stabilią ir nuolatinę veiklą vienoje ar keliose valstybėse narėse ir (arba) siūlyti laikinas paslaugas kitoje valstybėje narėje, neprivalėdami joje įsikurti. Europos Sąjunga siekia užtikrinti sklandų bendrosios paslaugų (ypač tarpvalstybinių paslaugų) rinkos funkcionavimą. Kai kurių paslaugų srityse ES pavyko pasiekti didžiulės pažangos. Be to, 2006 m. ji priėmė Paslaugų direktyvą, kuria siekiama pašalinti prekybos ir paslaugų teikimo kliūtis ir palengvinti tarpvalstybinę veiklą.

ES pagrindų konspektas. (2014 m. Lapkričio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-pagrindu-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 06:59