ES parama smulkiam ir vidutiniam verslui


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Verslo samprata. Smulkaus verslo požymiai. Smulkaus verslo privalumai. Vidutinio verslo požymiai. SVV įmonių rūšys. Es parama. ES struktūrinė parama. ES struktūrinės paramos skyrimo prioritetai. ES struktūrinių fondų samprata ir principai. Alternatyvūs struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai. Es struktūrinių fondų paramos verslio administracinė struktūra. Es struktūrinė parama Lietuvai ir jos verslui. ES parama verslui. Paskolos verslo plėtrai. Verslumo skatinimo fondas. Rizikos kapitalas. Paramos problemos. Išvados. Literatūra.


Įmonės yra labai glaudžiai susijusios su valstybės gyvavimu. To priežastis yra tokia, kad jos sukuria didžiausią dalį šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP). Derėtų labiau išskirti smulku ir vidutinį verslą (SVV), nes būtent juose sukoncentruota didžioji dalis darbo jėgos, t.y. kad būtent tokie verslai yra labai populiarūs šalyje ir yra atsakingi už ne vieną šimta tūkstančių dirbančiųjų. Taip pat derėtų paminėti, kad šie ūkio sektoriai greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų. To pasėkoje yra kuriamos naujos darbo vietos, steigiami nauji darbo metodai tose veiklose, būtent kuriuose tam tikru laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Būtent tai yra vienas iš didžiausių pranašumų prieš dideles įmones. Todėl nuolat reikia skatinti naujų įmonių ir firmų kūrimąsi, finansuoti jų veiklą arba jau esamo verslo vystymą.

Visais laikais žmonės norėjo turėti savo verslą. Įmonės įkūrimas buvo pusiaukelė iki jų užsibrėžto tikslo įgyvendinimo. Lietuva nėra to išimtis. Tačiau pradėti verslą mūsų šalyje nėra taip jau ir paprasta. Nori užsiiminėti verslu reikia įveikti daugybe kliūčių, tokių kaip draudimas, įstatiniu kapitalui reikalingų pinigų gavimas. Bankai nėra išsigelbėjimas, nes pastaruoju metu jie gan griežčiau žiūri į naujus verslus ir labai retai sutinka duoti paskolą, o jeigu ir sutinka, palūkanos būna labai didelės. Vienas iš pagrindinių SVV „rėmėjų“ yra Europos Sąjunga (ES). ES rėmimo politika siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas joms veikti ne tik tos valstybės rinkoje, bet ir tarptautinėje. Būtent dėl to SVV rėmimo priemonės įgyja didelę reikšmę ir Lietuvai norint integruotis į Europos Sąjunga, nes tenka konkuruoti bendroje rinkoje

Darbo tikslas yra išanalizuoti paramos teikimo ypatumus smulkiam ir vidutiniam verslui bei išskirti su tuo susijusias problemas Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti smulkaus ir vidutinio verslo sampratą;

Išanalizuoti SVV padėtį Lietuvoje;

Išanalizuoti valstybės bei ES teikiama paramą SVV

Aptarti problemas su kuriomis susiduria SVV įmonės.

Verslo tema yra labai aktuali šių laikų visuomenėje. Jo dėka asmenys gali įgyvendinti savo svajones, įdėjas bei dirbti ne kam kitam, o pats sau. Taip pat verslo svarba yra aktuali ir visai šaliai. Jis padeda ekonominiam vystymuisi, kuria naujas technologijas bei skatina konkurencija rinkoje. Verslininkystė teorijoje yra apibrėžiama įvairiai, vienas iš tų apibrėžimų yra, kad tai, kaip idėjos turėjimas ir organizacijos sukūrimas tam tikslui įgyvendinti. Verslininkai visą savo dėmesį skiria į pokyčius, t.y. kad jie prasidėtų, nes jie kiekvienus pasikeitimus mato kaip galimybę, kuria išnaudojus galima pasiekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat svarbu paminėti, kad verslininkų dėka daroma įtaka konkurencijai rinkoje. Atsiradus naujoms įmonėms keičiasi kitų, jau rinkoje esančių įmonių, strategijos, tobulėja produktų kokybė, keičiasi kaina ir t.t. Visi pokyčiai prasideda nuo smulkaus verslo, nes jam yra lengviausia prisitaikyti prie kintančių situacijų rinkoje. Taigi, apibendrinant smulkių ar vidutinių įmonių įkūrėjai – verslininkai padeda vystytis šalies ekonomikai. Tą sąlygoje jų nepasitenkinimas esama padėtimi, noras veikti ir įgyvendinti savo, o ne kitų tikslus.

Išanalizavus grafiką galima pastebėti pastovumą ūkio subjektų didėjime, kuris buvo nuo 2005 metų iki 2009 ir nuo 2012 iki 2015 metų. Po 2009 ir 2011 metų pastebimas jo neryškus sumažėjimas. Tačiau 2015 metais ūkio subjektų lygis yra pats didžiausias- 93017. Taigi galima daryti išvadą, kad ateityje ūkio subjektų skaičius toliau didės.

Smulkus verslas dažniausiai būna privati korporacija, partnerystė ar individuali įmonė. Tačiau kokios įmonės apibrėžiamos, kaip „mažos“? Kalbant apie valstybės paramos ir mokesčių politika, skiriasi priklausomai nuo šalies ir pramonės. Pavyzdžiui smulkios įmonės svyruoja nuo 15 darbuotojų pagal Australijos teisingumo darbo aktą 2009 (angl. Australian Fair Work Act 2009), 50 darbuotojų pagal apibrėžimą, kuris yra naudojamas Europos Sąjungoje ir mažiau nei 500, kurie gali būti kvalifikuojami įgauti JAV Smulkiojo Verslo administravimo programas. Lietuvoje įmonė yra priskiriama prie smulkaus verslo jeigu ją sudaro mažiau negu 50 darbuotojų. Taip pat jos gali būti klasifikuojamos pagal kitus kriterijus, tokius kaip pardavimai, turtas arba grynasis pelnas. Smulkios įmonės yra paplitusios daugelyje šalių, priklausomai nuo ekonomikos sistemos veikimo principo. Populiariausi pavyzdžiai smulkiųjų verslų yra: smulkios parduotuvės (dažniausiai kepyklėlės), kirpyklos, buhalteriai, notarai, restoranai, svečių namai, fotografai ir pastaruoju metu vis paklausesniu tampantis internetinis verslas, toks kaip WEB dizainais, programavimas ir t.t. Taigi, smulkus verslas yra paplitęs visame pasaulyje, tačiau jo kriterijai skiriasi.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (5770 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 146 KB
  • ES parama smulkiam ir vidutiniam verslui
    10 - 7 balsai (-ų)
ES parama smulkiam ir vidutiniam verslui. (2016 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-parama-smulkiam-ir-vidutiniam-verslui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:33