ES pilietybė


Politologijos referatas. Įvadas. Europinės pilietybės atsiradimo politinės priežastys. ES pilietybės susiformavimo aspektai atsispindintys sutartyse. Europinės pilietybės samprata. ES pilietybės idėjos tikslai ir uždaviniai. Es pilietybės ir nacionalinės pilietybės santykio prielaidos. Išvados. Literatūra.


Pirmaisias Europos Sąjungos formavimosi, kūrimosi metais nebuvo susimąstyta apie bendrą Europinę pilietybę. Kadangi iš pradžių sąjungos struktūra buvo susijusi su rinkos aspektais, asmenys buvo suvokiami kaip vykdomos, vystomos ekonominės veiklos dalyviai ir Europos Sąjungos įstatymuose buvo vartojamas terminas darbuotojai, o ne piliečiai.

Tačiau dėl sustiprėjusių globalizacijos ir integracijos procesų, ES raidos plėtros ir padidėjusio, išaugusio imigrantų skaičiaus į Europos šalis, pakeitusio valstybės ir jos piliečių santykius, paskatino europinės pilietybės sąvokos atsiradimą, pagrįstą 1992 metais Mastrichto sutartimi, kuri konstatavo, jog Europos Sąjungos šalių narių piliečiai be savo šalies pilietybės turi ir bendrą ES pilietybę.

Taigi yra aktualu suprasti ir žinoti Europos Sąjungos šalių narių gyventojams, kokia tai pilietybė, kokios atsiradimo priežastys ir aplinkybės, kokias teises bei laisves suteikia ES narių valstybių piliečiams. Taip pat suvokti Europinės pilietybės įtakotą, sukeltą ES pilietybės santykio problemą su nacionalinės pilietybės suverenitetu, identitetu.

Todėl mano referato objektas yra Europos Sąjungos pilietybė, o darbo tikslas yra išsiaiškinti europinės pilietybės atsiradimo vertę.

Tad europinės pilietybės atsiradimui įtakos turėjo nauja ES tarptautinė ir vidaus padėtis: stiprėjantys integracijos ir globalizacijos procesai, kurie propagavo lyčių lygybę, socialinę apsaugą ir socialinę paramą. Visa tai įtakojo Europos žmonių teisių paradigmos iškylimą, kaip vieną iš globalizacijos pasėkmių, siekiant efektyvios, veiksmingos, produktyvios globalinės mobilizacijos bei socialinių, politinių ir ekonominių teisių normų įgyvendinimo.

Europinės pilietybės atsiradimui įtakos taip pat turėjo „nacionalinės autonomijos erozija“, kuri susilpnino valstybės ir jos piliečių santykius ir paskatino imigrantų iš įvairių pasaulio kraštų į Europos kitas šalis skaičiaus didėjimą.

Taip pat būtina konstatuoti, jog ES raida buvo pagrįsta valstybėmis narėmis ir valstybių narių piliečiais, kurie neišvengiamai tapo ir Sąjungos piliečiais.

Taip pat tam tikrų veiksmų dėl ES pilietybės įsteigimo imtasi XX a. 8 deš. 1973 m. Kopenhagoje vykusio viršūnių susitikimo metu, kurio metu buvo išleistas dokumentas ,,Europos identitetas“, kuris pripažino valstybių narių piliečius ES integracijos proceso dalimi – tai yra dalyviais, o ne vartotojais.

1974 m. Paryžiaus viršūnių susitikime buvo aptariama, svarstoma galimybė ES valstybių narių piliečiams suteikti konkrečias politines ir pilietines teises, steigti darbo grupes, įvesti bendrą pasą, kaip priemonę skatinti vieningumą ir stiprinti piliečių bendruomeniškumo jausmą, organizuoti tiesioginius Europos Parlamento rinkimus.

Tai pat reikia paminėti, jog 1985 m. penkios Europos Bendrijos valstybės: Belgija, Liuksenburgas, Danija, Prancūzija ir Vokietija pasirašė Šengeno sutartį, kuri visiškai panaikino vidinių sienų kontroliavimą tarp signatarių valstybių.

  • Politologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2523 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • ES pilietybė
    10 - 7 balsai (-ų)
ES pilietybė. (2015 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-pilietybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:26