Es plėtra referatas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Europos sąjungos plėtros etapai. Europos sąjungos plėtra Lietuvoje. Es plėtros problemos ir sprendimai. Išvados. Literatūra.


Stojimo į ES proceso stadijos

ES PLĖTROS PROBLEMOS IR SPRENDIMAI

Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje nustatyta, kad pareikšti norą tapti Sąjungos nare gali kiekviena Europos šalis, jei ji gerbia ir yra įsipareigojusi remti ES demokratines vertybes. Šalis gali tapti nare tik tuo atveju, jei ji atitinka stojimo kriterijus ir sąlygas, ES lyderių nustatytus 1993 m. Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime ir keliais vėlesniais ES sprendimais. Vadinamieji Kopenhagos kriterijai yra tokie:

Stojimo derybos susijusios su šalies kandidatės gebėjimu prisiimti narystės įsipareigojimus. Per jas tariamasi, kokiomis sąlygomis ir kada šalis kandidatė perims, įgyvendins ir taikys esamus ES teisės aktus ir taisykles (jų yra apie 100 000 puslapių). Dėl pačių taisyklių derėtis negalima. Per derybas iš esmės susitariama, kaip ir kada kandidatė priims ir veiksmingai įgyvendins ES taisykles ir procedūras.

Derybos vyksta tarp ES valstybių narių ir šalies kandidatės. Jų tempas daugiausia priklauso nuo kandidatės pažangos vykdant reikalavimus. Tad šalys kandidatės turi paskatą būtinas reformas įgyvendinti greitai ir veiksmingai. Viena iš problemų būtų, jog vykdant kai kurias iš šių reformų reikia iš esmės pakeisti šalies politines ir ekonomines struktūras, ir kartais šios permainos yra sunkios. Todėl svarbu, kad vyriausybės apie reformų priežastis aiškiai ir įtikinamai informuotų savo piliečius. Šiame procese būtina pilietinės visuomenės parama. Kai šalis kandidatė pakankamai gerai atitinka Kopenhagos politinius kriterijus ir galimas kitas sąlygas, Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, nusprendžia pradėti stojimo derybas.

Derybos, sąlygų iškėlimas ir tikrinimas

Stojimo į Sąjunga derybos iš pirmo žvilgsnio vyksta sklandžiai. Naudojamasi ankstesnių keturių ES išsiplėtimų patirtimi. Tačiau pažvelgę įdėmiau regime, jog esama ir keleto reikšmingų skirtumų, šį stojimo procesą lyginant su ankstesniais.

Nors sekama tuo pačiu pavyzdžiu, visos ankstesnės plėtros turėjo ypatybių, skiriančių jas vieną nuo kitos. ELPA (Europos laisvos prekybos asociacija) plėtros derybos, tiesą pasakius, vyko greičiausiai, nors drauge su ankstesnėmis derybomis dėl Europos ekonominės erdvės sukūrimo, daugmaž užbaigiančiomis derybas dėl vidaus rinkos, jos susidėjo iš dviejų dalių. Derybos su Ispanija ir Portugalija užstrigo dėl plėtros procese neišvengiamų ginčijamų vidaus problemų dominavimo; Graikijos vyriausybė pareikalavo kompensacijos mechanizmo už leidimą kitai Viduržemio jūros valstybei prisijungti prie ES, Jungtinės Karalystės biudžeto sumažinimo problema buvo įtraukta į plėtros debatus ir chroniškas negebėjimas reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) turėjo reikšmės derybų rezultatams. Šios problemos turėjo būti išspręstos taip, kad patenkintų esamus narius dar prieš pradedant svarstyti plėtros klausimus. Graikijos stojimo procesas prasidėjo neigiama komisijos nuomone apie pastarosios stojimo paraišką. Pirmasis plėtros procesas pasižymėjo tuo, kad de Gaulle‘is vetavo Britanijos priėmimą į Sąjungą, ir tai lėmė 12 metų periodą tarp stojimo paraiškos įteikimo ir Didžiosios Britanijos narystės Bendrijoje.

Derybos tarp ES ir šalių kandidačių

Deryboms tarp Sąjungos šalių narių ir šalių kandidačių būdinga dviejų į jas įtrauktų šalių galios asimetrija. Sąjunga pasinaudos savo dominuojančia padėtimi, kad priverstų šalis kandidates priimti kiek įmanoma daugiau acquis. Tai visiškai natūralu, nes sąjungai pokyčiai yra susiję su išlaidomis, o abi šalys derybose stengiasi jas kuo labiau sumažinti.

Įstojimo kaina yra tokia, kad šalys kandidatės bus pasirengusios nusileisti daugelyje pozicijų, kad tik greičiau laimėtų narystę. Kai kurios šalys kandidatės gali pasiūlyti atsiimti daugumą prašymų, suteikti joms pereinamuosius laikotarpius, kad būtų priimamos anksčiau arba anksčiau nei kitos šalys. Gresia pavojus, kad galutinis rezultatas gali būti anaiptol ne auganti išsiplėtusios sąjungos gerovė.

Būtų geriau, jei šalys kandidatės ir sąjunga galėtų kaip nors pereiti nuo to, ką Helen Wallace pavadino „įprastiniais specialistų svarstymais“ apie plėtrą prie ekonomiškiau pagrįsto požiūrio. Atkakliai laikytis požiūrio, kuriame svarbiausia šalies kandidatės gebėjimas laipsniškai diegti kiekvieną acquis communautaire reglamentą, o pereinamieji laikotarpiai ar laikinos atskirų teisės aktų išlygos – vienintelė lankstumo forma, aišku, nėra pats geriausias būdas pradėti veikti.

Galiausiai naujos valstybės narės įdiegs visą acquis taip, kaip dabar tai daro esamos valstybės narės. To gali tekti palūkėti. Tarp dabar ir vėliau gal būtų protingiau derėtis dėl globalinių laikinų susitarimų visose politikos srityse, kur pabrėžiamas realių tikslų siekimas, o ne griežtas direktyvų diegimas. Tai buvo aptarta anksčiau, kalbant apie aplinkos apsaugos sritį, tačiau tam tikru ribotu laipsniu tai galima įsivaizduoti net ir vidaus rinkos reikaluose. Svarbiausia nuspręsti, kas būtina vidaus rinkos funkcionavimui ir kas santykiškai nesvarbu. Pastarieji dalykai gali būti pasiketi įstojus, remiantis sutartais atlikimo kriterijais.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4407 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 41 KB
  • Es plėtra referatas
    10 - 7 balsai (-ų)
Es plėtra referatas. (2015 m. Birželio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-pletra-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:27