ES plėtra


Paaiskinti europos sajungos pletra. Europos sajungos pletra referatai. Es pletra referatas. Es perspektyvos kursinis. Europos sajungos pletra ir perspektyvos referatas. Europos sajungos pletra referatas.

Ekonomikos referatas. Įžanga. Bandymai aiškinti es plėtrą. Vertybinis plėtros aiškinimas. Istorinis plėtros kontekstas. Tarptautinių organizacijų veiklos principų vieta. Retorinis veiksmas. Socialinės įtakos mechanizmai. Vertybinio modelio taikymas es plėtros aiškinime. Retorinė argumentacija. Išvados.


Dar prieš savo pradžią istoriniu vadintas 2002 gruodžio 12-13 d. Įvykęs europos sąjungos (es) viršūnių susitikimas kopenhagoje baigė penkerius metus (arba trejus – helsinkio grupės atveju) trukusias vidurio ir rytų europos (vre) valstybių derybas dėl narystės es. Narystės sutartys, kurias, kaip laukiama, 2003 balandžio 16 d. Atėnuose pasirašys valstybės kandidatės ir es padės galutinį tašką jų integracijos į es istorijoje ir nuo 2004 gegužės d. Es papildys dešimt naujų narių.

šių istorinių įvykių kontekste pakankamai mažai pastebėtas ir dabar jau beveik neanalizuojamu lieka klausimas – o kodėl visgi europos sąjunga nusprendė plėstis į vidurio ir rytų europą. Plėstis, apimant pakankamai neturtingas valstybes, atrodo pakankamai rizikinga užduotis didžiausiam pasaulyje regiontikslą paaiškinti tokį es veiksmą kėlė nemaža tyrinėtojų ir jų siūlomos hipotezės varijuoja nuo optimistinių grįžimo į europą scenarijų [1 antiol, wlodek, byrnes, timothya, iankova, elena, poland: returning to europe // mitteleuropa: between europe and germany, (ed. By peter j. Katzenstein), providence, berghahn books, 1997], siekio sujungti pietinius flangus [2 civic christopher, re-connecting the southern flank // central europe: core or periphery, (ed. By christopher lord) copenhagen: copenhagen bussiness press, 2000] iki labiau deterministinių perėjimo iš rytų imperijos į vakarų hegemoniją [3 janos, andrew, c. , from eastern empire to western hegemony: east central europe under two international regimes, east european politics and societies, 15, 2, 221-. 2001] koncepcijų. Tiesa, pastarieji modeliai duotybe laiko europos pasidalijimą į rytus ir vakarus, kurie globalių pokyčių išdavoje dabar siekia susijungti. Labiau į es plėtros analizę nukreiptus paaiškinimus iš esmės galima suskirstyti į dvi grupes – entuziastus, tokius kaip schopflin [4 schopflin, george, discontinuity in central and south-eastern europe // central europe: core or periphery. ], kurie vre valstybių prisijungimą prie es aiškina kaip jų sugrįžimą į idealizuojamą teisingą tvarką, nuo kurios jas buvo izoliavusi komunistinė okupacija. Tiesa, teisingumo dėlei reikėtų paminėti, jog es pati savaime nevengia šio vaidmens, kandidatėms save pateikdama kaip geros praktikos pavyzdį per se. [5 runevič, borut, path from the (semi)periphery to the core: on the role of socio-cultural factors, p. 112].

ES plėtra. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-pletra.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:51