ES taryba referatas


Ekonomikos referatas. Europos Sąjungos Taryba. Buveinė ir sudėtis. Tarybos vaidmuo – sprendimų priėmimas ir koordinavimas. Sprendžiamoji galia. Valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas. Su biudžetu susiję įgaliojimai. Darbo tvarka. Generalinis sekretoriatas. Europos Sąjungos Taryba ir Europos Taryba. Narystės ES nauda Lietuvai lengvai apčiuopiama. Lietuvos ir es ekonominių santykių raida bei ekonominės integracijos nauda. Kokie Lietuvos narystės es privalumai? Išvados. Naudota literatūra.


Iš esmės visi Bendrijos teisės aktai (pvz., dėl galutinio vidaus rinkos suformavimo, aplinkos ar vartotojų apsaugos) priimami bendru Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento sprendimu. Nuo 1999 m., kai įsigaliojo Amsterdamo sutartis, bendro sprendimo procedūra taikoma ir daugelyje naujų sričių, pavyzdžiui, sprendžiant nediskriminavimo, laisvo asmenų judėjimo ir teisės gyventi konkrečioje vietovėje bei socialinės atskirties panaikinimo klausimus.

Europos Sąjungos Tarybai tenka pagrindinis vaidmuo formuojant bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir sprendžiant teisingumo ir vidaus reikalus. Nors Europos Parlamento ir Europos Komisijos vaidmuo šiose srityse yra ribotas, Europos Sąjungos Taryba kišasi tik jeigu sprendžiami klausimai, susiję su esminiais nacionalinio suvereniteto aspektais.

Įgyvendinimo srityje laikomasi principo, jog vis dėlto Europos Komisija yra įgaliota užtikrinti Bendrijos teisės aktų vykdymą, o Europos Sąjungos Taryba pasilieka teisę konkrečiais atvejais pati atlikti vykdomąją funkciją.

Sutartyje teigiama, jog Bendrijos ekonominė politika grindžiama valstybių narių vykdomos ekonominės politikos krypčių koordinavimo principu. Todėl Europos Sąjungos Taryba kasmet tvirtina valstybių narių ekonominės politikos gairių projektus, kurie vėliau tampa Europos Vadovų Tarybos teikiamų išvadų dalimi. Šių išvadų pagrindu vėliau sudaromos Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos, kurios yra neatsiejama daugiašalio stebėjimo mechanizmo dalis.

Be to, sutarties reglamentuojamos koordinavimo procedūros yra atliekamos tik sprendžiant ekonominės ir pinigų sąjungos klausimus, kur pagrindinis vaidmuo tenka Ekonomikos ir finansų tarybai.

Tvirtinant Bendrijos metinį biudžetą pagrindinis vaidmuo tenka Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai. Kiekvienais metais preliminarus biudžeto projektas teikiamas tvirtinti Europos Sąjungos Tarybai. Svarstydamas biudžeto projektą Europos Parlamentas gali derėtis su Europos Sąjungos Taryba dėl kai kurių išlaidų eilučių pakeitimo ir užtikrinti, kad būtų tinkamai paskirstytos biudžeto lėšos.

Jei susitarti nepavyksta, Europos Sąjungos Taryba priima galutinį sprendimą dėl vadinamųjų privalomųjų išlaidų (dažniausia žemės ūkiui skirtų išlaidų ir išlaidų pagal tarptautines sutartis su trečiosiomis šalimis). Kita vertus, sprendžiant „neprivalomųjų" išlaidų klausimą ir tvirtinant galutinį biudžeto variantą, sprendžiamojo balso teisė priklauso Europos Parlamentui.

Lietuva įstojusi į ES gavo daug naudos. Didžiausia nauda šalies ekonomikai, kuri siejama su naryste yra kliūčių, stabdančių prekių, asmenų, kapitalo ir paslaugų judėjimą tarp Lietuvos ir ES, panaikinimas. Labai svarbus ir naudingas Lietuvai privalumas, susijęs su įstojimu į ES, vyrauja pramonės srityje. Tai patvirtina faktas, jog pramoninėms prekėms, pagamintoms ES planuojami laipsniškai  panaikinti muitai, taikomi Lietuvoje, o Lietuvoje pagamintoms pramoninėms prekėms – muitai, taikomi ES. Laisvosios prekybos sutarties su ES pasirašymas užtikrina prekių, kilusių iš tam tikrų šalių diskriminavimo panaikinimą. Visa tai turi teigiamos įtakos Lietuvos užsienio prekybai. Panašiai per penkerius metus nuo sutarties pasirašymo prekybos su ES dalis išaugo nuo 5 proc. iki beveik 50 procentų. Į ES rinką Lietuva vis daugiau eksportavo čia pagamintų prekių: tekstilės, baldų, žemės ūkio produktų, elektronikos gaminių ir t. t.

Lietuvos integracija į ES yra naudinga ir šalies visuomenei – didėja prekių pasirinkimas, konkurencija infrastruktūros paslaugų teikimo srityse, gerėja produktų kokybė, nes nuo to, kokia bus produktų kokybė bei gamybos standartai priklauso ir lietuviškų prekių paklausa ES rinkoje. Taip pat griežtėja aplinkos apsaugos normos. Nors tai turi teigiamos įtakos Lietuvos gamtai ir gyventojams, tačiau šalies ekonomika patiria nuostolių, nes norint įgyvendinti šias normas reikia pasitelkti daug finansinio ir žmogiškojo kapitalo. Manoma, kad visas projektas Lietuvos valdžiai kainuos apie 3,4 mlrd. eurų, kas šalies biudžetui yra didelė našta.

Dar vienas įstojimo i ES privalumas atskleidžiamas kitoje situacijoje. Štai visai neseniai – 2005 metais patvirtinta Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa. Joje taip pat apsvarstyta ir nuspręsta, kaip padidinti aukštųjų technologijų įmonių kiekį Lietuvos pramonėje, nes pagal Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų rodiklius ji labai atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių, kurios pirmauja šioje srityje. Jau 2003 metais buvo inicijuoti trys projektai, kuriuos rėmė PHARE PPF programa. Juos planuojama pastatyti Panevėžyje – Panevėžio mokslo ir technologijų parką, Vilniuje – Saulėtekio slėnį ir Kaune – Technopolio slėnį. Tuo siekiama skatinti mokslo, pramonės bei kitų ūkio šalių bendradarbiavimą, didinti tiek pramonės, tiek ir viso ūkio konkurencingumą, tobulinti tyrėjų ir kitų specialistų rengimą, stiprinti studijų ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimą. Visa tai padėtų kelti šalies ekonomiką ir pritraukti reikalingas užsienio investicijas.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (4331 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 49 KB
  • ES taryba referatas
    10 - 9 balsai (-ų)
ES taryba referatas. (2015 m. Gegužės 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-taryba-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:03