ES transporto politika namų darbas


Transporto namų darbas.

Įvadas. Dėstymas. Kodėl ES vykdoma transporto politika? Trumpa transporto politikos istorija. Kaip vykdoma ES transporto politika? Teisės aktai. Infrastruktūra. Moksliniai tyrimai ir inovacijos. Kokį poveikį turi ES transporto politika? Kiek transportas teršia aplinką? Pagrindinės transporto rūšys. Geležinkeliai. Aviacija. Aviacijos saugumas ore ir žemėje. Keliai. Jūrų transportas. ES transporto politikos ateitis. Ateities uždaviniai. Ateities tikslai. Išvados. Šaltiniai.


Europai reikia tvirtos transporto infrastruktūros, kad būtų skatinama prekyba ir ekonomikos augimas, kuriamos darbo vietos ir gerovė. Transporto tinklai – tiekimo grandinės ir bet kurios šalies ekonomikos pamatas. Jais veiksmingai pervežamos prekės ir keliauja žmonės. Jie atveria naujus horizontus, sutelkia žmones ir gerina gyvenimo kokybę. Transportas – kertinis Europos integracijos proceso akmuo, tvirtai susijęs su vidaus rinkos, skatinančios darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, plėtojimu ir sukūrimu. Kaip viena iš pirmųjų šiandienos Europos Sąjungos bendrosios politikos sričių, jis buvo laikomas itin svarbiu užtikrinant tris iš keturių 1957 m. Romos sutartimi įtvirtintos bendrosios rinkos laisvių: laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą

Be sklandžiai veikiančių transporto jungčių ir tinklų toks judėjimas nebūtų įmanomas. Štai kodėl ES transporto politika visada stengtasi įveikti tarp valstybių narių kylančias kliūtis ir sukurti bendrą Europos transporto erdvę, kurioje būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos įvairių rūšių transporto – kelių, geležinkelių, oro ir vandens – sektoriuose bei tarp jų.

Transportas – kertinis Europos integracijos proceso akmuo, tvirtai susijęs su vidaus rinkos, skatinančios darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, plėtojimu ir sukūrimu. Kaip viena iš pirmųjų šiandienos Europos Sąjungos bendrosios politikos sričių, jis buvo laikomas itin svarbiu užtikrinant tris iš keturių 1957 m. Romos sutartimi įtvirtintos bendrosios rinkos laisvių: laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą.

Per pastaruosius 60 metų ES transporto srityje padaryta didelė pažanga. Jis tebėra labai svarbus Europos gerovei ir užimtumui. Sektoriuje dabar dirba apie 10 mln. žmonių (4,5 % visų darbo vietų ES) ir sukuriama beveik tokia pati bendrojo vidaus produkto (BVP) procentinė dalis. Sklandžiai veikiančios transporto jungtys taip pat itin svarbios ES eksportui: vandens keliais plukdoma 90 % ES užsienio prekybos prekių.

Be to, kuriant tikrą bendrą Europos transporto erdvę, apimančią visų rūšių transportą, palaipsniui šalinamos prieigos kliūtys, nereikalingi techninių bei administracinių standartų skirtumai ir konkurencijos iškraipymai, susiję su kainomis, mokesčiais ir kitomis rinkliavomis, visose ES šalyse.

Tai didžia dalimi pasiekta tokiose srityse kaip aviacija, kurioje XX a. dešimtajame dešimtmetyje ėmusis liberalizuoti rinką prasidėjo dar neregėto augimo laikotarpis.

Bet vien rinkos liberalizavimo nepakanka, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos tikslai gerinti galimybes keliauti visoje Europoje ir užtikrinti kokybiškas transporto paslaugas tiek piliečiams, tiek verslui.

Taip pat itin svarbu plėsti, modernizuoti ir racionalizuoti ES masto infrastruktūrą, kad būtų sukurti sklandžiai veikiantys tarpvalstybiniai įvairių transporto rūšių tinklai. Štai kodėl 1992 m. ES Mastrichto sutartimi buvo įtvirtinta transeuropinio tinklo politika. Be to, šia Sutartimi į transporto politiką įtraukti aplinkos apsaugos reikalavimai kaip priemonė, padedanti baigti kurti vidaus rinką.

ES transporto politika taip pat siekiama padėti keleiviams ir juos apsaugoti. Vienas iš jos pasiekimų – keleivių teisių užtikrinimas ir sustiprinimas. Dabar keleiviams, kurių transporto priemonė vėluoja, nebereikia patiems aiškintis, kas nutiko. Jie turi teisę gauti informaciją (ir jos reikalauti) iš savo transporto bendrovės. Neįgalūs ir riboto judumo keleiviai turi teisę į išskirtinį dėmesį.

Tačiau Sutartyje nebuvo apibrėžtas bendrosios transporto politikos turinys, tad dėl jo susitarti turėjo valstybės narės. Pažanga buvo labai lėta iki XX a. 9-ojo dešimtmečio – visų pirma dėl to, kad vyriausybės nenorėjo atsisakyti savo nacionalinių transporto tinklų kontrolės, ir dėl didžiulių įvairių šalių reguliavimo ir transporto struktūrų skirtumų.

Neapsikentęs dėl net 25 metus priiminėjamų nenuoseklių teisės aktų, Europos Parlamentas žengė dar neregėtą žingsnį ir padavė Europos Sąjungos Tarybą į Europos Teisingumo Teismą dėl bendrosios transporto politikos nerengimo. 1985 m. gegužės mėn. Teismo sprendimas davė tam tikrą politinį postūmį ir galiausiai imtasi veiksmų pradėti rengti bendrąją politiką.

  • Transportas Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3813 žodžių)
  • Universitetas
  • Transporto namų darbai
  • Microsoft Word 55 KB
  • ES transporto politika namų darbas
    10 - 10 balsai (-ų)
ES transporto politika namų darbas. (2016 m. Birželio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-transporto-politika-namu-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:16