ES valstybės pagalbos vadovas


Teisės konspektas.

Pagrindinė Europos sąjungos teisės nuostata dėl valstybės pagalbos – bendras draudimas teikti pagalbą. Valstybės pagalbos sąvoka. Priemonės, kurios nėra laikomos valstybės pagalba. Pagalbos formos ir dydis. Išimtys bendram draudimui teikti valstybės pagalbą. Sutarties 88 straipsnis – Europos komisijos vaidmuo. Sutarties 89 straipsnis – Europos sąjungos (ministrų) tarybos vaidmuo. Valstybės pagalbos schemos ir individuali pagalba. De minimis pagalba. Valstybės pagalbos rūšys. Horizontali valstybės pagalba. Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (bbir). Pagalba moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui. Valstybės pagalba aplinkos apsaugai. Valstybės pagalba sanavimui ir restruktūrizavimui. Sektorinė valstybės pagalba. Valstybės pagalba pirminei žemės ūkio produktų gamybai. Valstybės pagalba žuvininkystei. Valstybės pagalba transporto sektoriui. Kita sektorinė valstybės pagalba. Regioninė valstybės pagalba. Pranešimų ir ataskaitų apie valstybės pagalbą teikimas Europos komisijai, pranešimų formos ir atšaukimas. Konkurencijos taryba, jos funkcijos, esamos valstybės pagalbos schemos Lietuvoje. Struktūriniai fondai ir valstybės pagalba. Bendros ekonominės svarbos paslaugos. Finansinio skaidrumo direktyva. Paaiškinimas.


Suteiktos iš valstybės lėšų (valstybės ar savivaldybių biudžetų ar piniginių fondų ir pan.), arba remiamos valstybės;

teikia ūkio subjektams išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie negautų rinkos sąlygomis;

iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES šalių.

bendros paramos priemonės, taikomos visiems ūkio subjektams visos šalies mastu;

priemonės, taikomos valstybės įmonėms, kai valstybės institucijos elgiasi kaip privatus rinkos investuotojas;

Ši kategorija apima pagalbos priemones, kurios visa apimtimi tenka pagalbos gavėjui. Ši kategorija suskirstyta į dvi dalis, priklausomai, ar ji buvo suteikta iš biudžeto tiesiogiai (A1), ar per mokesčių bei socialinio draudimo sistemą (A2). A kategorijai priklauso šios pagalbos formos:

palūkanų subsidijos, gaunamos valstybės pagalbos gavėjų tiesiogiai;

Trečia kategorija apima valstybės lėšų pervedimus, kuriuose pagalbos sumą sudaro lengvatinių ir rinkos palūkanų skirtumas per laikotarpį, kai gavėjas naudojasi valstybės lėšomis. Ši kategorija apima lengvatines paskolas (C1) ir mokesčių atidėjimus (C2). Pagalbos suma yra mažesnė nei taikomos priemonės vertė. Šiai kategorijai priskiriama pagalba:

dalinės paskolos iš valstybės ar savivaldybės lėšų;

Pagalbos, kuri nėra labai pastebima, pavyzdžiai (kai ekonominė nauda, kurią gauna ūkio subjektas, nėra aiškiai pastebima) (nebaigtinis sąrašas):

laisvų ekonominių zonų ar agentūrų vystymui sukūrimas;

mokesčių atidėjimas, sumažinimas ar atleidimas nuo jų;

įsipareigojimai garantuoti ar ginti rinkos dalį.

Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos išimtys draudimui teikti valstybės pagalbą. Valstybės pagalba, nurodyta 87 straipsnio 2 dalyje, yra suderinama su bendra rinka (Europos Komisija automatiškai taiko išimtį bendram draudimui). Su bendra rinka yra suderinama:

Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kada valstybės pagalba gali būti suderinama su bendra rinka. Šiuo atveju išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą automatiškai nėra taikoma. Europos Komisija (kartais Europos Sąjungos (Ministrų) Taryba) turi įvertinti valstybės pagalbos atitikimą bendrai rinkai. Išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą gali būti teikiant:

pagalbą, kuri skirta paremti ekonominei plėtrai regionų, kuriuose yra nenormaliai žemas gyvenimo lygis ar kurie turi rimtų nedarbo problemų;

kitą pagalbą, kai tai nustatyta Europos Sąjungos (Ministrų) Tarybos sprendimu, priimtu kvalifikuota balsų dauguma remiantis Europos Komisijos pasiūlymu.

1 dalis suteikia Europos Komisijai įgalinimus kontroliuoti valstybės pagalbą. Europos Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis nuolat prižiūri tose valstybėse narėse taikomas valstybės pagalbos sistemas. Tai iš vienos pusės suteikia Europos Komisijai atitinkamus įgalinimus, o iš kitos pusės valstybes nares įpareigoja bendradarbiauti su Europos Komisija.

2 dalis numato, kad Europos Komisija gali pareikalauti panaikinti nesuderinamas su bendrąja rinka programas arba jas pakeisti. Europos Komisija bei valstybės narės gali kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Jei Europos Komisija pripažįsta, kad suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su bendra rinka, tokiu atveju ši pagalba turi būti grąžinta. Taryba gali pritarti valstybės pagalbai, kuri yra teikiama nukrypstant nuo Sutarties 87 straipsnio reikalavimų.

3 dalis nustato pareigą valstybėms narėms iš anksto pranešti Europos Komisijai apie visus ketinimus teikti arba iš esmės pakeisti esamą valstybės pagalbą. Valstybė narė negali be Europos Komisijos sutikimo teikti naujos valstybės pagalbos.

turi plačius įgalinimus kontroliuoti valstybės pagalbą. Europos Komisija gali pritarti valstybės pagalbai, pritarti su sąlygomis arba nepritarti;

vertindama pagalbos projektus vadovaujasi įvairiais ES teisės aktais (reglamentais, direktyvomis, gairėmis ir kt.),

gali pritarti valstybės pagalbai, kuri ne visiškai atitiks reikalavimus, išdėstytus gairėse (arba kurios tikslai ar būdas nėra apibrėžti jokiose gairėse), jei įvertinusi projektą nustatys, kad pagalba padės tinkamai siekti atitinkamų remtinų tikslų ir neturės reikšmingo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių (dėl to nenukentės bendrieji interesai). Pažymėtina – tokie atvejai reti.

  • Teisė Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 59 puslapiai (17265 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 132 KB
  • ES valstybės pagalbos vadovas
    10 - 8 balsai (-ų)
ES valstybės pagalbos vadovas. (2016 m. Liepos 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-valstybes-pagalbos-vadovas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:46