Es valstybių narių atsakomybė už Europos sąjungos teisės pažeidimus


Teisės referatas. Įvadas. Valstybės atsakomybės es teisėje samprata. Valstybės atsakomybės už žalą kilmė. Valstybės atsakomybės už žalą sąlygos. Pirmoji atsakomybės sąlyga – pažeista ES teisės norma siekiama suteikti teises asmeniui. Antroji atsakomybės sąlyga – pažeidimo pakankamas akivaizdumas. Trečioji atsakomybės sąlyga – tiesioginis priežastinis ryšys tarp ES teisės pažeidimo ir atsiradusios žalos. Ketvirtoji atsakomybės sąlyga – žala. Žalos atlyginimo principai. Normos reglamentuojančios žalos atlyginimą. Išvados. Literatūros sąrašas.


Valstybių narių atsakomybė už žalą pažeidus ES teisę Sutartyje nereglamentuota. Galimybę taikyti šią atsakomybės rūšį nustatė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje pažymėdamas, jog valstybė narė, pažeidusi ES teisę ir taip padariusi žalos asmeniui, turi pareigą atlyginti šią žalą vadovaudamasi nacionalinės teisės normomis. Teismui suformulavus valstybės atsakomybės už žalą sąlygas atsirado bendri reikalavimai, kurių nuo šiol nacionaliniai teismai turėjo laikytis. Nepaisant to, nacionaliniai teismai susidūrė su problema, kaip šias sąlygas reikėtų aiškinti ir taikyti praktikoje.

Teismas daugelyje bylų konstatavo, jog konkretūs direktyvų straipsniai suteikė teises asmeniui. Tokie sprendimai priimti Francovich, Faccini Dori, Denkavit, Dillenkofer, Rechberger, Norbrook Laboratories, Stockholm Lindöpark bylose. Kitose bylose Teismas pripažino, jog Sutarties (anksčiau EB sutarties), reglamento normos suteikė teises asmeniui. Visos pirmiau išvardytos bylos rodo, jog Teismas nesusiduria su dideliais sunkumais konstatuodamas, jog ES teisės norma buvo siekiama suteikti teises asmeniui. Tačiau šios atsakomybės sąlygos turinys nėra pakankamai atskleistas – Teismas tik nedaugelyje bylų išsamiai vertino, kaip reikėtų paaiškinti, ar ES teisės norma siekiama suteikti teises asmeniui. Vienose bylose Teismas tiesiog nurodė, jog konkreti ES (anksčiau EB) teisės norma suteikė teises asmeniui, išsamiau šios atsakomybės sąlygos nedetalizuodamas. Kitose bylose priimtas sprendimas, kad ES (anksčiau EB) teisės norma suteikė teises asmeniui, nes ji veikė tiesiogiai.

5) ar ES (anksčiau EB) institucija savo veiksmais prisidėjo prie valstybės institucijos veiksmų, ar valstybės institucija priėmė teisės normas, prieštaraujančias ES (anksčiau EB) teisei, arba nepanaikino teisės normų, prieštaraujančių ES (anksčiau EB) teisei.

Pirma, analizuojant trečiosios atsakomybės sąlygos – tiesioginio priežastinio ryšio tarp ES teisės pažeidimo ir atsiradusios žalos – turinį, matyti, kad nesant žalos, nebūtų galimybės nustatyti ir tiesioginio priežastinio ryšio. Taigi nebūtų tikslinga spręsti klausimo dėl valstybės atsakomybės už žalą taikymo.

Materialinės teisės normos: žalos dydis, atlygintinos žalos rūšys, ieškinio senaties terminai. Teismas, tirdamas teisės normų, reglamentuojančių žalos dydį ir rūšį, atitiktį efektyvumo principui, yra išskyręs pagrindinius kriterijus, kuriuos tokios teisės normos turi tenkinti. Pažymėtina, jog daugelį kriterijų, kuriuos turi atitikti nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios žalos dydį ir rūšį, Teismas išplėtojo remdamasis savo praktika ES deliktinės atsakomybės bylose.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • 10 puslapių (1942 žodžiai)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 50 KB
  • Es valstybių narių atsakomybė už Europos sąjungos teisės pažeidimus
    10 - 5 balsai (-ų)
Es valstybių narių atsakomybė už Europos sąjungos teisės pažeidimus. (2015 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/es-valstybiu-nariu-atsakomybe-uz-europos-sajungos-teises-pazeidimus.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 05:53