Esminiai fiskalinės sąjungos bruožai ir pagrindinės politinės kliūtys jos realizavimui ES


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Fiskalinės sąjungos realizavimas ir ES veiksmų planas. Fiskalinės politikos priežiūros mechanizmai. Gilesnė fiskalinė integracija „Už“ ir „Prieš“. „Be fiskalinės sąjungos nėra monetarinės sąjungos“. Vieninga Europa. Politinė sąjunga. Augantis efektyvumas. Gilesnė fiskalinė integracija – pozicija „Prieš“ arba politinės kliūtys. „Valstybės problemos – valstybės teisė spręsti“. Demokratinio deficito problema. Mokesčių sistemų suderinimas. Veltėdiško mentaliteto ugdymas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Gilesnės fiskalinės integracijos ir federalizacijos klausimai jau ne kartą buvo eskaluojami viešojoje erdvėje. Dažnas šios srities analitikas neįsivaizduoja gilesnės fiskalinės integracijos be gilesnės sąjungos politikos integracijos, o kai kuriais atvejais ir be federalizacijos. Tad šios temos iš esmės yra neatsiejamos. Pažvelgę į Europos Sąjungos (toliau ES) istoriografinį vystymąsi, matome, kad jau „tėvų įkūrėjų“ laikais federalistinės Europos idėja buvo „reklamuojama“ kaip vaistas nuo visų Europos bėdų. Pagrindinis tai grindžiantis teiginys šioje retorikoje buvo tas, jog federalizmas yra konsoliduotos, ekonomiškai stiprios ir politiškai įtakingos Europos išaukštinimas. Tačiau lygi šios matome, kad federalistinei/fiskalinei sąjungai ES yra aktyviai priešinamasi.

Dažnas ES politinių procesų tyrėjas pastebi, kad „Europos projektas progresas dažniausiai vyksta „pasitikėjimo šuoliais“ (angl. leaps of faith), kylančiais iš ekonominio ar politinio pragmatiškumo“. Pastarosios krizės taip pat parodė, kad ES vykdoma politika per daug eklektiška ir nesugeba apsaugoti Europos valstybių ekonomikos nuo turbulencijų pasaulio rinkose. Tai buvo vienas iš ankstyvų ženklų, kad ES, siekdama išlikti konkurencinga nūdienos pasaulyje privalo imtis pokyčių. Kaip atsaką į tai „2012 metais Europos Komisija kartu su Europos Sąjungos Tarybos Prezidentu, bendradarbiaudami su Komisijos, Eurogrupės ir ECB vadovais, kaip atsaką į Europos Vadovų tarybos užklausą, kartu pateikė savo pasiūlymus dėl fiskalinės integracijos plano“. Šie pasiūlymai sukėlė didelį šurmulį ne tik tarp valstybių narių atstovų, bet ir viešojoje erdvėje. Pasiūlyme pateiktos idėjos dėl integruotos finansinės darbotvarkės, biudžeto formavimo, ekonominės politikos ir iš to sekančio demokratinio legitimumo ir politinio atskaitingumo augimo greitai rado sąjuningininkų ir priešininkų viešajame diskurse.

Nepaisant susiklosčiusios situacijos ir aštrių diskusijų šiuo klausimu, ES institucijos ir valstybių narių vyriausybės jau seniai ėmėsi priemonių, kurios turėtų ištaisyti ekonominių sistemų asimetriškumus ir sumažinti krizių atsiradimo tikimybę. Kai kurios iš priemonių jau dabar vadinamos fiskalinės sąjungos pamatais. Tačiau federalizmo ir fiskalinės sąjungos entuziastai lygi šiol ragina imtis griežtesnių, patikimesnių ir labiau įpareigojančių priemonių, kurios, jų nuomone, tūrėtų išspęsti Sąjungos problemas iš esmės. Viena iš jų – teisinis fiskalinės sąjungos projekto įtvirtinimas ir fiskalinių sprendimų priėmimo pareigų (biudžeto formavimo, sprendimų dėl mokesčių surinkimo ir valstybės skolos reguliavimo) perdavimas į viršnacionalinių institucijų rankas kuris anot šios sąjungos entuziastų, tūrėtų padėti išspręsti Sąjungos ekonomines problemas.

Pasak Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) “gilesnė fiskalinė integracija gali būti vienu iš veiksnių galinčių užglaistyti ES finansinės architektūros trūkumus, mažindama krizių atsiradimo tikimybę ir jų mąstą“. Dabartinėje situacijoje, ES institucijos turi labai ribotas galias įtakoti valstybės fiskalinę/ekonominę politiką. Jo gali priimti sprendimus susijusius su pridėtinės vertės mokesčiais bei išorės prekybos tarifais, taip pat jos turi užklausos ir patariamąją galią. Tai savotiški įtakos svertai, kuriais institucijos dažnai naudojasi siekdamos koreguoti valstybių narių politiką. Tačiau lygi šiol nei viena iš ES institucijų neturi teisės tiesiogiai priimti sprendimų dėl valstybių narių fiskalinės politikos.

Nors nemažai analitikų pabrėžia fiskalinės sąjungos ir federalistinės Europos kūrimo būtinybę, o kai kurios priemonės jau traktuojamos kaip pamatai fiskalinės sąjungos funkcionavimui, sukurti siekiant patvaresnės ir ekonomiškai stipresnės Europos, tačiau lygi šios egzistuoja nemažai politinių kliūčių šio tikslo įgyvendinimui. Šiame darbe bus bandoma aptarti svarbiausias politines fiskalinės sąjungos ir federalistinės Europos įkūrimo kliūtis. Norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą pirmojoje darbo dalyje aptarsime veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant kurti fiskalinę sąjungą. Ši apžvalga leis skaitytojui susipažinti su susiklosčiusia padėtimi ir geriau suprasti politinių kliūčių kilmę. Antrojoje darbo dalyje bus bandoma pateikti populiariausias „už“ ir „prieš“ pozicijas fiskalinės sąjungos sukūrimą. Šis pozicijų išgryninimas padės identifikuoti opiausias fiskalinės sąjungos klausimo sritis ir geriau suprasti kylančius prieštaravimus. Paskutinėje, trečiojoje darbo dalyje, apibendrinant pasiektus šioje srityje rezultatus ir „prieš“ nusiteikusiųjų nuomones bus siekiama apibrėžti pagrindines politines kliūtis fiskalinės sąjungos sukūrimui.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3321 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Esminiai fiskalinės sąjungos bruožai ir pagrindinės politinės kliūtys jos realizavimui ES
    10 - 9 balsai (-ų)
Esminiai fiskalinės sąjungos bruožai ir pagrindinės politinės kliūtys jos realizavimui ES. (2015 m. Gruodžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/esminiai-fiskalines-sajungos-bruozai-ir-pagrindines-politines-kliutys-jos-realizavimui-es.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:23