Estetikos darbas Umberto Eco Atviras kūrinys analizė


Ekonomikos analizė.

Estetikos darbas Umberto Eco Atviras kūrinys analizė.


Pasak Pousseurio, „atviro“ kūrinio poetika yra linkusi skatinti interpretuotojo „sąmoningos laisvės veiksmus“, paversti jį aktyviuoju neišsenkamųjų sąryšių tinklo centru, iš kurių jis sukuria savo formą, nesąlygotą būtinybės, nurodančios apibrėžtus patiriamo kūrinio sisteminimo būdus. Kiekvienas kūrinys, net medžiagiškai užbaigtas, reikalauja laisvo ir kūrybiško atsako – bent jau todėl, kad iš esmės negalima suprasti kūrinio, jei interpretuotojas, suartėjęs su autoriaus intencijomis, nesukuria jo iš naujo.

Atsižvelgdami į antikos meną, pastebime, kad tuo metu išryškėję principai buvo taikyti siekiant ne kūrinį atverti, o uždaryti. Platonas Sofiste rašo, kad dailininkai proporcijas tapo ne objektyviai, o atsižvelgdami į kampą, kuriuo stebėtojas mato figūras. Virtuvijus skiria simetriją ir euritmiją, pastarąją suprasdamas kaip objektyvių proporcijų pritaikymą subjektyviems regėjimo poreikiams. Viduramžiais išvystyto alegorizmo teorija numatanti galimybę Šventąjį raštą (vėliau ir poeziją bei vaizduojamąjį meną) aiškinti ne vien tiesiogine, bet ir kitomis prasmėmis – alegorine, moraline, anagogine. Alegoriškai suprantamas kūrinys turi tam tikro atvirumo. Toks atvirumas nereiškia, kad pranešimas yra neapibrėžtas ar kad formos vartojimo galimybės ir laisvės yra begalinės – egzistuoja tiksliai apibrėžtų baigtinių vartojimų paletė, kuri vartotojui leidžia kontroliuoti interpretatoriaus reakciją.

Mąstydami apie istoriją, akivaizdžių „atvirumo“ bruožų galima rasti pasidomėję barokine „atvira forma“. Ji paneigia statišką ir vienareikšmį klasikinės renesansinės formos tobulumą – kai erdvė buriama aplink centrinę ašį ir apribojama simetrinėmis linijomis bei uždarais, į centrą sueinančiais kampais, siekiant išreikšti „esminės“ amžinybės , o ne judesio idėją. Barokine forma, priešingai, yra dinamiška, linkusi į įspūdžio neapibrėžtumą ( pilnatvės ir tuštumos, šviesos ir tamsos žaismas, lenktos ir trūkinėjančios linijos, įvairaus nuožulnumo kampai), ji laipsniškai plečią erdvę. Į barokinį kūrinį neina žvelgti vienu kampu, tiesiai ir aiškiai, o verčia stebėtoją nuolat judėti, kad jis kaskart pamatytų naujų kūrinio bruožų – tarsi šis nuolat kistų.

Kalbant apie muzikos kūrinius, galima pastebėti skirtumą tarp Pousserio Scambi ir Weberno kūrinių. Weberno kūrinio klausytojas laisvai pertvarko ir vartoja sąryšius iš jam pateikto (ir visiškai užbaigto) garsų pasaulio, o Scambi vartotojas pats kūrybiškai tvarko ir struktūrina muzikinį diskursą. Jis bendradarbiauja komponuodamas kūrinį.

  • Ekonomika Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (2145 žodžiai)
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 20 KB
  • Estetikos darbas Umberto Eco Atviras kūrinys analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Estetikos darbas Umberto Eco Atviras kūrinys analizė. (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/estetikos-darbas-umberto-eco-atviras-kurinys-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:22