Estetinė kosmetologija


Kosmetologijos referatas.

Odos sandara ir tipai. Pagrindinės odos funkcijos. Odos sandara. Epidermis sudarytas iš šių sluoksnių. Paviršinė oda. Pamatinis sluoksnis bazinis. Pamatiniame baziniame. Merkelio ląstelės. Dygliuotasis sluoksnis. Grūdėtasis sluoksnis. Blizgusis sluoksnis. Raginis sluoksnis. Klijingų medžiagų. Mirusių ląstelių. Ranvje sluoksniu. Derma cornium. Tikroji oda - derma. Odos tipai. Odos tipas. Oda yra skirstoma į 5 pagrindinius odos tipus. Normali oda. Mišri oda. Sausa oda. Riebi oda seborėja. Hormonų poveikis. Hormonas testosteronas. Sausai seborėjai. Riebiai seborėjai. Jautri oda. Odos jautrumo priežastys.


Epidermis (paviršinis sluoksnis) – yra epitelinis audinys. Jo storis įvairiose odos dalyse skirtingas: delnuose ir paduose jis daug storesnis, o aplink akis ploniausias. Su tikrąja oda jis jungiasi ne plokštuma, o kumburiukais, nes toks yra dermos paviršius, o epidermis jį atkartoja. Kur oda plonesnė (galūnių, krūtinės, nugaros), šis perėjimas lygesnis. Kuo epidermis storesnis, tuo kauburėlių daugiau. Toks epidermio susijungimas su derma yra gana tvirtas, be to, jis odą saugo nuo mechaninio poveikio. Epidermis – tai danga, apsauganti tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Epidermyje dalijasi ląstelės, jame nėra kraujagyslių, todėl jį maitina limfa, tekanti pro pamatinę membraną. Epidermis yra sudarytas iš kelių sluoksnių, kurie atlieka skirtingas funkcijas.

Iš visų trijų sluoksnių paviršinė oda yra biologiškai aktyviausia, nes ją sudaro išvardytos įvairių paskirčių ląstelės: jau suragėjusios ir odą apsaugančios keratino ląstelės (raginis sluoksnis), reaguojančios į šviesą ir sudarančios odos pigmentą melaniną (bazinio sluoksnio ląstelės), kovojančios su bakterijom bei kitų ligų sukėlėjais imuninės ląstelės.

Pamatiniame (baziniame) sluoksnyje ląstelės dalijasi: iš vienos motininės atsiranda dvi dukterinės, kurios po kelių savaičių nukeliauja į odos paviršių, suragėja ir nubyra. Šitaip sveikų žmonių epidermis kas 28 dienas atsinaujina, vienas ląsteles pakeičia kitos. Pamatinio sluoksnio ląstelės yra cilindro formos ir išsidėsto viena eile, besiliečiančiu su derma kauburėlių būdu. Tarp šio sluoksnio ir dermos yra pamatinė membrana, sudaryta iš kalogeninių ir elastinių skaidulų, keratinocitų, melanocitų, Langerhanso bei Merkelio ląstelių. Melanosomose susidaro melanocitai. Apšvitintos UV saulės spinduliais, jos pradeda sintetinti melaniną, kuris apsaugo nuo žalingo spinduliavimo poveikio. Melanino sintezėje dalyvauja amino rūgštys- tirozinas, vario jonai, vitaminas C bei šios reakcijos fermentai. Melanocituose gaminasi pigmentas (melaninas), nuo kurio priklauso odos spalva: šviesi, tamsi, ar beveik juoda. Ultravioletiniai spinduliai, t.y. saulės šviesa, oda paruduoja, įdega. Manoma, kad praeityje visi žmonės buvo tamsios spalvos ir, tik genetiškai prisitaikius gyventi mažesnio saulės spinduliavimo zonose, jų oda pašviesėjo. Odos pigmentacija yra paveldima. Jei pigmentinių medžiagų apykaita yra sutrikusi, oda nesugeba gaminti brandžių pigmentų ir būna nenormaliai balta, plaukai ir akys esti itin šviesūs. Toks reiškinys vadinamas alpinizmu. Jei nepaisysime saulės filtro galimybių ir apšviesime odą, žalą nors iš dalies galėsime kompensuoti biocheminėmis kosmetinėmis priemonėmis. Tačiau ilgai veikiant ultravioletiniams spinduliams, pamatinio sluoksnio ląstelės ima daugintis jau pakenktos, auga ne į išorę, o į vidų ir po kiek laiko yra rizika susidurti su odos vėžiu.

Merkelio ląstelės susijusios su nervinėmis skaidulomis. Jos jautrios mechaninam spaudimui bei temperatūrų skirtumui. Skirtingose odos vietose šių ląstelių tankis įvairus ir tai lemia odos jautrumo, pigmentacijos ir kitus skirtumus.

RAGINIS SLUOKSNIS- Raginiame sluoksnyje ląstelės suplokštėjusios, negyvos.

  • Kosmetologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2868 žodžiai)
  • Kolegija
  • Kosmetologijos referatai
  • Microsoft Word 2086 KB
  • Estetinė kosmetologija
    10 - 5 balsai (-ų)
Estetinė kosmetologija. (2016 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/estetine-kosmetologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 21:55