Estijos ir Lietuvos biudžetų analizė


Finansų namų darbas.

Estijos ir Lietuvos biudžetų analizė.


Visų pirma, abiejų šalių valdininkai prognozuoja ir stengiasi įgyvendinti kuo daugiau piliečių lūkesčių. Pavyzdžiui LR finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 10 d. priimtu ateinančių metų biudžetu siekia pagerinti dirbančiųjų sąlygas, didinant pajamas mažiausiai uždirbantiems, didins biudžeto pajamų surinkimą, kuris didėjo ir 2015 m., tai reiškia, jog valstybė orientuosis į efektyvesnius mokesčių surinkimus, tokius, kaip pridėtinės vertės mokestis, pelno mokesčiai, akcizo mokesčiai, galima pabrėžti, jog mokesčiai sudaro didžiausią dalį įplaukų valstybės biudžete. Taip pat į biudžeto struktūrą prijungiamos užsienio investicijos, bei ES parama. Biudžeto lėšos remia krašto apsaugą bei socialinę apsaugą, be to kontroliuoja savivaldybių skolinimosi limitą, kuris padidintas iki 5-10 proc. atsižvelgiant į miestų fiskalinę drausmę. Lietuvoje prognozuotas 2016 m. 586 mln. Eur deficitas. 2016 m. „Verslo žinių“ duomenimis apibendrinant 2015 m. Lietuvos biudžetą, valstybė pasiekė didesnių pajamų nei buvo planuota, tačiau PVM mokesčio prognozės neįgyvendintos. Didesnių pajamų į biudžetą lemiami veiksniai buvo laipsniškai diegiami išmaniųjų mokesčių administravimo sistemų kontrolė.

  • Finansai Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (695 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų namų darbai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Estijos ir Lietuvos biudžetų analizė
    10 - 7 balsai (-ų)
Estijos ir Lietuvos biudžetų analizė. (2016 m. Balandžio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/estijos-ir-lietuvos-biudzetu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:22