Etinė problema socialinėje veikloje ir jos sprendimas


Etines problemos socialiniame darbe. Etika socialiniame darbe. Kas yra etine problema. Galios samprata etikoje. Etine tema. Etinė dilema socialiniame darbe. Problema ir jos sprendimas. Kaip atsirado utilitarizmas. Etikos svarba socialiniame darbe. Kaip utilitarizmas atsirado.

Etikos referatas. Įvadas. Situacijos aprašymas. Situacijos analizė. Darbo apibendrinimas. Naudota literatūra. Etika – tai mokslas, tiriantis moralę. Būtent etika padeda atskleisti ir pagrįsti veiksmus, kurie pripažįstami kaip teisingi arba kaip neteisingi. Etika leidžia paaiškinti šių veiksmų esmę, patikslinti argumentus vertinant reiškinius. Etika nagrinėja moralės normų, egzistuojančių socialinėje sferoje, filosofinius argumentus ,,už“ arba ,,prieš“. Moralė yra tai, ką turi daryti žmogus, kad jo elgesys atitiktų visuomeninio elgesio normoms.


Etika – tai mokslas, tiriantis moralę. Etika nagrinėja moralės normų, egzistuojančių socialinėje sferoje, filosofinius argumentus ,,už arba ,,prieš . Būti etišku reiškia: mąstyti sąvokų ,,gera ir ,,bloga , teisinga ir neteisinga, kontekste; būti atsakingu už savo žodžius ir veiksmus; veikti kaip to reikalauja pareiga; priimti teisingus sprendimus.

Yra išskiriamos kelios etinės perspektyvos, su kuriomis dažniausiai susiduriame socialiniame darbe. Utilitarizmas – plačiausiai taikomas, atsirado xix a. Anglijoje. Ši perspektyva teigia, jog veiksmas moralus tada, jei iš jo turi naudos kuo didesnis skaičius žmonių. Išlaidos ir nauda gali būti: ekonominės – išreiškiamos pinigų kiekiu, socialinės – koks poveikis padaromas visuomenei, žmogiškosios – psichologinis emocinis poveikis. Pagrindiniai utilitarizmo principai: pasekmių – poelgiai vertinami pagal padarinius; naudingumo – vertina pagal naudingumą laimei (aukščiausiai vertybei); hedonizmo – kad kuo daugiau individų įgyvendintų savo prioritetus; socialinis – kuo didesnio žmonių skaičiaus kuo didesnė laimė.

Deontologinė etika – ji kyla iš pareigos jausmo. I. Kantas teigė, jog pareiga yra vienintelis moralinio veiksmo kriterijus ir neturi priklausyti nuo pasekmių. Pareiga – tai veiksmai paremti protu, neatsižvelgiant į polinkius, norus, laimę. Pasak i. Kanto, elgesio normas žmogus pirmiausia nusistato pats sau. Tokias individualias elgesio taisykles i. Kantas pavadino maksimomis. Maksima – tai subjektyvus praktinis moralės principas, empirinio pobūdžio, kuris tik patikrintas tampamoralės dėsniu. Kai maksimos tampa bendromis elgesiotaisyklėmis, jos įgyja dėsnių, įsakymų formą ir yra vadinamos kategoriniais imperatyvais. Tada yra sutelkiamas dėmesys į vidinius elgesio motyvus, o ne į veiksmų nesėkmes.

Teisingumo teorija – ji apibūdinama kaip lygių teisių turėjimas. Teisingumo vaidmuo – nustatyti pagrindines teises ir pageigas bei apibrėžti atitinkamą jų paskirstymą. Tačiau skirtingos teisingumo koncepcijos tai suvokia ir aiškina skirtingai. Žymiausias teisingumo teorijos atstovas.

J. Rawlsas. Teisingumo principai autoriaus suprantami kaip tam tikri apribojimai, taikomi galių, teisių ir pareigų, postų ir pareigybių nustatymui, jie nėra suprantami kaip konkrečių veiksmų ar veikėjų vertybės. Teisingumo negalima sutapatinti su visa apimančia geros visuomenės idėja, teisingumo sąvoka gali būti tik dalis tokios idėjos. Šią sąvoką j. Rawlsas pateikia dviejų teisingumo principų pavidalu.

  • Etika Referatai
  • 2011 m.
  • 9 puslapiai (1843 žodžiai)
  • Universitetas
  • Etikos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Etinė problema socialinėje veikloje ir jos sprendimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Etinė problema socialinėje veikloje ir jos sprendimas. (2011 m. Birželio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/etine-problema-socialineje-veikloje-ir-jos-sprendimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:43