Etnografija vestuvių apeigose


Vestuviu aprasyms. Vestuviu aprasymas. Pretorijus prūsų vestuvių papročiai. Lietuvininkų vestuvės pretorijus.

Filologijos aprašymas. Etnochoreografija vestuvių apeigose.


Pirmosios žinios apie lietuvininkų vestuvių choreografiją sietinos ne tik su šokių, bet ir su tam tikrų apeiginių, magiškų veiksmų, judesių vestuvėse paminėjimu. M. Pretorijaus „Prūsijos įdomybėse“ lietuvininkų vestuvių šokiams skiria ypač daug dėmesio, tris iš jų aprašo detaliau. Po jungtuvių, atšventus vestuvių dalį jaunosios namuose ir jaunajai atvykus į jaunojo namus, jau antrą dieną vykdavo savitos paprotinės apeigos. Po marčios pyragų jaunoji, lydima dieverio, mošos, draugų bei jaunimo ir nešina dovanomis, ėjo apdovanoti pastatų, vaismedžių, šulinio, ir visur būdavo šokama (Pretorijus 2006, 633). Paprastai paskui jaunąją šokdami ėjo du jaunojo draugai, kiekvienas ant kaklo užsidėjęs jaučio jungą: jiedu dalį marčios padėtų dovanų surinkdavo, pritvirtindavo prie jungo ir vėliau pasidalydavo su jaunojo draugais (Pretorijus 2006, 635). XVIII a. pradžioje Įsrutyje matytą lietuvininkų vestuvių šokį aprašo ir Erhardas Vagneris: jaunoji ir pamergės, tarsi neblaivios, susiėmusios rankomis sudarydavo tai ratą, tai trikampį, po to keturkampį (Wagneris 1999, 33).

Etnografija vestuvių apeigose. (2013 m. Gegužės 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/etnografija-vestuviu-apeigose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 05:48