Etnokultūrinis paveldas


Etnokulturinis paveldas iš medžio. Tautines juostos. Kas yra etnokulturinis paveldas. Zemaitijos etnokulturinis paveldas. Zemaityjos tautiniai drabuziai skaidrės. Aukštaitijos etnokulturinis paveldas. Aukstaiciu tautines juostos. Aukstaiciu vyru tautiniai drabuziai. Paveldas referatas.

Dailės referatas. Įvadas. Lietuvių liaudies menas. Lietuvių tautinių drabužių ypatumai. Žemaitijos tautiniai drabužiai. Aukštaitijos tautiniai drabužiai. Suvalkijos tautiniai drabužiai. Tautinės juostos. Rinktinės juostos. Priedas. Medžio dirbiniai. Drožyba. Skulptūra. Monumentalioji skulptūra. Medinė skulptūra. Pynimas. Keramika. Liaudies meninė kalvystė. Išvados. Literatūra:.


Aukštaitaitijos moterų drabužiai – archajiškiausi, šviesių spalvų (daug baltos spalvos – balti marškiniai, balta prijuostė ir nuometas). Iki 19 a. vid. marškiniai siūti tik iš namie austos plonos lininės drobės. Jų apykaklė, rankovių apačia, rankogaliai, perpetės ir krūtinė puošta raudonų, rečiau mėlinų medvilninių siūlų užaudimais; dažnai geometriniais ornamentais ar siaura juostele puošti drabužio kraštai. 18 a. pab.marškinius imta siuvinėti baltu kiauraraščiu. Sijonus dėvėjo daugiausia languotus, kai kur – ir išilgadryžius ar skersadryžius, puoštus rinktiniais raštais; jų vyraujančios spalvos – raudona, žalia, violetinė, geltona. Ant sijono aukštaitės ryšėjo baltas prijuostes austas įvairia technika su raudonų žičkinių siūlų užaudimais apačioje. Liemenės buvo puošnios – siūtos iš vilnonės ar pusvilnonės medžiagos ar fabrikinės gamybos medžiagų.

Vyrų išeiginius drabužius sudarė paprasti namuose austos baltos drobės tunikos kirpimo marškinėliai be puošmenų, kelnės, rudinė ir auliniai batai. Aukštaičiai ant drobinių marškinių dėvėjo nedažyto milo pilkos ar rusvos spalvos rudinę.

Žemaitijos moterys mėgo ryškių, sodrių spalvų drabužius. Marškiniai kuklesni už kitur Lietuvoje vilkėtus, tikriausiai todėl, kad žemaitės siautėsi didelėmis skaromis ir po jų marškinių beveik nesimatė. Balti drobiniai marškiniai buvo puošiami žičkiniais užautais ar baltai išsiuvinėtu kiauraraščiu; vyraujantis sukirpimas – tunikos su perpetėmis, stačia apykakle. Žemaitės vilkėjo po du sijonus: apatinį ir viršutinį. Apatinis sijonas siūtas iš vilnonės, pusvilnonės ar medvilnės medžiagos, jo apatinė dalis, kuri buvo matyti pasikaišius viršutinį sijoną, buvo puošiama. Žemaitės mėgo skersadryžius pusvilnonius sijonus, kurių viršutinė dalis austa siaurais įvairiaspalviais ruoželiais, o apačia – keliomis plačiomis ryškių spalvų juostomis. Baltų medvilninių sijonų apačiaq buvo puošiama baltu siuvinėtu kiauraraščiu. Sijonų vyraujančios spalvos – žalia, raudona, juoda, violetinė. Prijuostės – tamsios, šviesios, austos pluošteliu, sumuštine gipsine technika ar rinktinės išilgai dryžuotos. Liemenės – smulkiai languotos, skersai dryžuotos. Svarbus žemaičių išeiginių drabužių elementas – raudonai ir baltai languotos didelės skaros.

  • Dailė Referatai
  • 2012 m.
  • 13 puslapių (1805 žodžiai)
  • Dailės referatai
  • Microsoft Word 11317 KB
  • Etnokultūrinis paveldas
    9 - 2 balsai (-ų)
Etnokultūrinis paveldas. (2012 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/etnokulturinis-paveldas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:40