Euro įvedimo ypatumai Lietuvoje


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Teisės reglamentai įvedant eurą Lietuvoje. Lietuvos bandymai įsivesti eurą 2007 m. ir 2015 m. Lietuvos ekonominė padėtis norint įsivest eurą 2007 m. Lietuvos ekonominė padėtis norint įsivest eurą 2015 m. Visuomenės apklausa apie euro įvedimą lieuvoje. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas – išsiaiškinti kodėl euras nebuvo įvestas 2007 m. ir kaip žmonės reagvo į euro įvedimą 2015 m.

Šiame reglamente teigiama, jog dalyvaujančios valstybės narės vadinamos tos, kurios įsiveda bendrą valiutą vadovaudamosi sutartimi. Joms nustatyta bendras valiutos vienetas - euras. Perskaičiuojant iš vienos nacionalinės valiutos vieneto į kitą, gautas rezultatas gali būti apvalinamas mažiausiai iki trijų skaitmenų po kablelio, o perskaičiavimo kursai negali būti apvalinami ir trumpinami atliekant skaičiavimus. Tarybos reglamente Nr. 2595/2000 padarytas pasikeitimas, kuris prideda prielaidą perskaičiavimo kursui apskaičiuoti bei nacionalinių valiutų vienetams nustatyti.

Šiuo Reglamentu euro zonos valstybės narės įpareigojamos užtikrinti tinkamas sankcijas

prieš eurų banknotų ir monetų padirbinėjimą bei klastojimą, taip pat jame eurą paskelbė teisėta atsiskaitymo valiuta valstybėse prisijungusiose prie monetarinės sąjungos. Tarybos Reglamente Nr.670/2010 padarytas pakeitimas siekiant pasirengti būsimiems euro įvedimo valstybėse narėse, kurios dar nėra įvedusios euro kaip bendros valiutos, etapams. Taip pat šiame Reglamento pataisyme bus nustatytos euro įvedimo irgrynųjų pinigų pakeitimo Lietuvos Respublikoje datos, nurodyta,kad Lietuvos Respublikoje netaikytinas palaipsnio išlygos panaikinimo laikotarpis.

Šiuo Reglamentu numatyta neatšaukiami fiksuoti euro ir eurą įvedančių valstybių narių valiutų perskaičiavimo kursai (tokių valstybių kaip Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Olandija, Liuksemburgas, Austrija, Portugalija bei Suomija). Šio Reglamento pataisyme Nr. 671/210 yra nustatytas neatšaukiamas euro ir lito perskaičiavimo kursas.

Lietuva ilgalaikę ekonomikos augimo taktiką pradėjo taikyti tik įstojusi į Europos Sąjungą ir neįvertino tikrosios infliacijos rizikos. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje, bandant įsivesti eurą nuo 2007 m. sausio 1 d., nebuvo imtasi griežtesnių fiskalinės ir monetarinės politikos priemonių, kad makroekonominiai rodikliai išliktų stabilūs.

Lietuvai prisijungus prie euro zonos, autoriai bandė išskirti euro teikiamą naudą. Įsivedus bendrą valiutą, Lietuvoje turėtų sparčiau augti užsienio prekyba ir turizmas, pagerėtų sąlygos užsienio investuotojams, palankesnėmis sąlygomis būtų galima gauti paskolas iš tarptautinių organizacijų ir užsienio bankų, išaugtų Lietuvos kaip patikimos valstybės reitingas ir tarptautinis prestižas, nes padidėtų tarptautinis pasitikėjimas Lietuva, kas skatintų užsienio investicijas šalyje, stiprėtų prekybos ir finansiniai ryšiai su kitomis Europos Sąjungos narėmis. Sumažėtų trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų palūkanų normos. Nustatyta, jog dalyvavimas euro zonoje taip pat skatintų gyventojų pajamų didėjimą, gyventojų užimtumą, būtų užtikrintas kainų stabilumas, didesnės konkurencijos ir investavimo galimybės bendroje Europos Sąjungos rinkoje.

Euro įvedimo ypatumai Lietuvoje. (2015 m. Lapkričio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/euro-ivedimo-ypatumai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:10