Euro zonos skolų krizės priežastys ir padariniai


Ekonomikos skaidrės. Euro zonos skolų krizės priežastys ir padariniai. Kas tai? Krizės šalys Kodėl įvyko krizė. Įvadas. Euro zonos skolų krizė labai susilpnino valstybių ekonominę padėtį. Euro zonos skolų. Krizė labiausiai palietė tokias euro zonos šalis kaip. Graikija Airija Portugalija Italija Ispanija Kipras. Kodėl įvyko krizė? Įvykiai JAV bankininkystės sektoriuje. Per didelius finansinius hipotekos įsipareigojimus prisiėmę namų savininkai šioje šalyje nebegalėjo jų įvykdyti. Investuotojai pradėjo atidžiau gilintis į valstybių finansus. Perteklinis įsiskolinimas. Perteklinis įsiskolinimas susiformavo dėl narystės euro zonoje suteiktų galimybių pigiai ir gausiai skolintis. Ekonomikos disbalansas. Kai kuriose šalyse vyriausybės leido susidaryti nekilnojamojo turto burbulams ir kitokiam žalingam ekonomikos disbalansui. Financinis nestabilumas. Vis daugiau šalių įsuko užburtas ratas dėl finansinio nestabilumo lėtėjo ekonomikos augimas. ES ekonomikos valdysenos sistemos trūkumai. Per daug dėmesio deficitui – Stebint šalių viešuosius finansus. Krizės padariniai. Krizė euro zonoje. Išvados. Taigi euro zonos. Naudoti šaltiniai.


Kas tai? Krizės šalys Kodėl įvyko krizė? Įvykiai JAV bankininkystės sektoriuje; Perteklinis įsiskolinimas; Ekonomikos disbalansas; Financinis nestabilumas; ES ekonomikos valdysenos sistemos trūkumai Krizės padariniai.

Šiose šalyse praėjusį dešimtmetį pernelyg išaugo privačiojo ar viešojo sektoriaus įsiskolinimas.

Įvykiai JAV bankininkystės sektoriuje; Perteklinis įsiskolinimas; Ekonomikos disbalansas; Financinis nestabilumas; ES ekonomikos valdysenos sistemos trūkumai.

Investuotojai pradėjo atidžiau gilintis į valstybių finansus. Graikijai teko itin didelis dėmesys, nes jos ekonomika buvo labai blogos būklės, o viena kitą keitusios vyriausybės padidino valstybės skolą tiek, kad ji dvigubai pranoko šalies ekonomikos vertę. Bankų žlugimo grėsmės akivaizdoje gera valstybės finansų būklė tapo svarbesnė nei kada nors anksčiau.  Vyriausybės, įpratusios kasmet skolintis dideles sumas savo biudžetams finansuoti ir taip sukaupusios didžiules skolas, staiga pamatė, kad rinkos mažiau linkusios toliau joms skolinti.

Krizė euro zonoje visų pirma susilpnino namų ūkių pasitikėjimą Švedijos ir Baltijos šalių ekonomikos perspektyvomis; Sumažino namų ūkių pajamas; Padidino nedarbo lygį; Prognozuojamas mažesnis būsimas pelnas taip pat pablogino situaciją vertybinių popierių biržose, o tai savo ruožtu pablogino namų ūkių finansinę situaciją; Dėl daugybės neigiamų pokyčių euro zonoje vartotojų pasitikėjimo rodikliai smuko beveik visose šalyse; Mažėjant pasitikėjimui, namų ūkiai ėmė daugiau taupyti ir, žinoma, mažiau vartoti; Sumažino vidaus paklausą ir kartu stabdo ekonomikos augimą.

  • Ekonomika Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (776 žodžiai)
  • Ekonomikos skaidrės
  • MS PowerPoint 1729 KB
  • Euro zonos skolų krizės priežastys ir padariniai
    10 - 7 balsai (-ų)
Euro zonos skolų krizės priežastys ir padariniai. (2015 m. Lapkričio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/euro-zonos-skolu-krizes-priezastys-ir-padariniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:54