Europinės kultūros genezė ir Vakarų pasaulio bruožai


Istorijos konspektas.

Roma. Gajus Cezaris. Romos padalijimas ir Rytų (Bizantijos) iškilimas. Konstantinopolio - antrosios Romos vizija. Krikščioniškojo mokslo vystimasis Bizantijoje hagiografija, asketika, egzegezė. Ikonoklastai ir religinis menas. Islamo įtaka Bizantijai. Bizantijos žlugimas bei jos įtaka Rytų Europai. Rusija ir Bizantijos paveldas. Renesansas (xiv – xvii a. ). Pradžia – Roma, Florencija, ateina intelektualai, pakinta pasaulio matymas, krikščionybės ir Antikos religiniai veikėjai sumaišomi. Renesansas turi dvi prasmes. Viduramžių epochos pakilimai. Pokyčiai srityse, susijusiose su menu. Xvi a. · Šiaurinis renesansas. · reformacija, mokslo revoliucija – vienalaikiai dalykai. · flamandų menas. XIV a. – daugiau palikimo, nuo XV a. – mažiau, labiau lėkšta. XV a. – moksle klesti alchemija, astrologija, krikščioniškoji kabalistika, humanistinis neoplatonizmas. Kabala yra mokslinis dvasinio pasaulio tyrinėjimo būdas. Krikščioniškoji kabalistika – Renesanso epochoje vyravo ir tradicinė kabala, ir Lullijaus inspiruota bei daugelio Atgimimo mąstytojų plėtota krikščioniškoji kabala. Humanistinis neoplatonizmas - religinės ir mistinės filosofijos mokykla, kurią III amžiuje įkūrė Plotinas (205–270 m. Renesanso metu krypstama link humanizmo, kuris iš pradžių pasireiškė studentijoje, vėliau perėjo į įvairias meno formas. Mene – portretas, autoportretas, įvykių vaizdavimas – sukuriamas pasaulietinis menas, realizmo principo užuomazgos. Renesansas pasaulį vertina kaip gerą savyje, o ne laikiną stotelę. Petrarchas, Dantė – XIV a. , abiejų idėjos panašios. XV a. – Graikijos ir Romos klasikos įtaka. Renesanso etalonai. · Leonardas da Vinči. · Mikelandželas. · Rafaelis. Bendras Renesanso šūkis – „Atgal į ateitį“ ( ne į praeitį. Reformacija – atgal į apaštalinę bažnyčią, romantinis santykis su praeitimi. Sekuliarizacija – supasaulietinimas – vedė į konfliktą su neseniai vertybiniais buvusiais dalykais, pvz. Emancipacija – išėjimas iš bažnyčios aprėpties sferos. Reformacijos ištakos gana gilios – įvairūs varguolių judėjimai. XVI a. pasaulis ganėtinai pasikeitė, formavosi stiprus miestiečių luomas, pirklių, meistrų atsiradimas. Vokiečių nacionalizmo banga prieš Romos imperiją. Nuo 1485 m. oficialiai vadinosi Šventąja vokiečių tautos Romos imperija. Vėlyvaisiais viduramžiais vyko centralizacija, todėl Renesanse šalia centralizuotų valstybių vienijasi Prancūzija, Anglija, stiprėja įgavusios naują kvėpavimą šalys. Reformacija -> protestantizmas – protestas prieš katalikų bažnyčią. Apšvietos epocha (naujieji amžiai). Racionalizmo triumfas ir ribotumas. Sekuliarizacija ir liberali Europa. Socialinio utopizmo projektai. V SCiENTIZMAS – tai tikėjimas mokslo aukščiausiąja verte ir nesustabdomu progresu. Knyga “Baroko dvasia”.


Bronzos amžius: pradedamas naudoti metalas. Bronza - pagrindinė medžiaga iš kurios gaminami ginklai, įrankiai, papuošalai. Atsiranda amatai - kalvystė, audimas, puodininkystė, etc. Vyrauja mainų sistema. Pradedami auginti naminiai gyvūnai ir grūdinės kultūros. Bronziniai ginklai tampa valdžios ir prestižo atributu.

Geležies amžius: pradedamas naudoti raštas, būdingas geležies įrankių ir ginklų naudojimas.

Chtoninė kultūra - garbinamos žemiškosios, požemio dievybės. Vaisingumas suvokiamas kaip egzistencijos šaltinis. Juoda (žemės spalva) - gyvybės spalva. Šis laikotarpis sutampa su matriarchato epocha, kai visuomenėje svarbiausia buvo motina, mitologijoje atitinkanti motiną – Žemę (Gają). Vyrauja moters pradas, turtas ir pareigos paveldima motinos linija, santuoka - matrilokalinė.

Uraninė kultūra - siejama su indoeuropiečių atėjimu į Europos teritoriją ir jų "atsinešta" mitologija. Vaisingumo kultą pakeičia galios ir valdžios kultas. Pradedamos garbinti dangaus, žemės dievybės. Įsigali vyriškasis pradas, pradeda vyrauti patriarchalinės šeimos modelis. Pradedami garbinti protėviai, formuotis tėvynės suvokimas. Garbinama Amžinoji ugnis, kuri yra moralės sergėtoja, jungtis tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Pradedama tikėti, kad valstybė sukurta ne religiniu pagrindu - žlunga, todėl bendrija privalo turėti dievą. Uraninių dievų garbinimas įtakoja žemdirbystės, sėslumo, nuolatinės gyvenamosios vietos formavimąsi.

2. Romos laikotarpiu Europos vardas praktiškai neegzistuoja. Europinė kultūra siejama su lotyniškuoju pasauliu.

3. Viduramžiais Europos sąvoka siejama su krikščionybe, pagrindinis siekis - formuoti teritoriją, sąmoningai kovojančia su musulmoniškuoju pasauliu.

4. Apšvieta. Europos sąvoką įgyja neutralesnį apibrėžimą, jos vardas nebesiejamas su krikščionybe, pradeda simbolizuoti vakarietiškąjį pasaulį. Galutinai įsitvirtina Europos tiek kaip geografinės erdvės, tiek kaip mentalinio objekto sąvoka.

(XII pr. Kr. iki 146m. pr. Kr. Graikijos prijungimo prie Romos) Graikija → (VII pr. Kr. - Va./VIIa.) Roma (lotyniškoji kultūra) → (VII a. - XVIIa.) Krikščionybė → (XVIII a.) Prancūzija → (XIX - XX a.) Vokietija → (XX a - XXI a.) - JAV, EU.

1. Europos etninė dinamika ir hidrogeniškumas. Europos istorija nuolat kinta, joje gausu skirtingų tautų; Europos centras nuolatos kinta, priklausomai nuo lyderiaujančios tautos.

2. Politinės laisvės idėja suformuota ir išplėtota Vakaruose. (Platonas, Aristotelis, Tomas Akvinietis, Machiavelli, Hobbes, Locke, Ruso, etc). Laisvė suvokiama kaip prigimtinis principas.

3. Racionalumas. Aristotelio "Logika". Pažinimas vs patyrimas. Empirinio patyrimo svarba. Pažinimo tiesa - pasaulis yra kūrinys, kurį verta pažinti, o ne iš jo pabėgti.

4. Asmens tapatumo idėja vedanti prie AŠ absoliutumo. Asmuo skelbiamas tapačiu vien dėl to, kad yra.

5. Vakarams pasaulis yra realus. Žmogus - realus realaus pasaulio formuotojas.

6. Tik Vakarai žino tragediją. Vakarai suvokia pasaulį ne kaip daiktų sankaupą, bet kaip nuolatinę dinamiką. Visata yra dinamiška. Dievas yra dinamiškas.

7. Tikėjimo tikrumas. Krikščionybėje nėra elitinės sąmonės. Krikščionybė - empirinio tikėjimo religija, nes valia tikėti yra priimama. Kartu su patyrimu jie priima pasaulio pažinimo prasmę ir kartu eina į tiesą. Tikėjimo ir proto priešprieša sudaro harmoniją, kurioje skleidžiasi Vakarų kultūra.

Seniausios žmonių gyvenvietės atsirado Graikijoje maždaug prieš 30000 metų. Bet tik per III tūkstantmečio pr. Kr. Paskutiniuosius tris šimtus metų pasirodo pirmieji graikai.

Per II tūkstantmetį pr. Kristų Kretoje išsirutuliojo vadinamoji Minojo kultūra, pagal rūmų statybos ypatumus skirstoma į du periodus. Dėl nežinomų priežasčių pirmieji rūmai buvo sugriauti apie 1700 m. pr. Kr. Antroji griovimo banga kilo XV a. pr. Kr.

  • Istorija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Greta
  • 36 puslapiai (16395 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 78 KB
  • Europinės kultūros genezė ir Vakarų pasaulio bruožai
    10 - 3 balsai (-ų)
Europinės kultūros genezė ir Vakarų pasaulio bruožai . (2017 m. Birželio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/europines-kulturos-geneze-ir-vakaru-pasaulio-bruozai.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 17 d. 10:23