Europos kultūra - mirtis Antikoje


Istorijos referatas. Mirtis , jos samprata ir vaidmuo antikoje.


Nedaug yra žmonijos egzistencijos sričių, kurioms būtų būdingi tokie prieštaringi pojūčiai, kaip žmonių požiūriui į mirtį ir jos vietą pasaulyje. Antikoje šis požiūris taip pat daugialypis, neturintis vienos traktuotės net nagrinėjant graikus ir romėnus atskirai vienus nuo kitų. Pasirinkau šią temą, nes manau, kad nors mirtis ir jos samprata bei vaidmuo Antikoje anaiptol nėra viena iš plačiausiai nagrinėjamų temų, skirtingai nei pavyzdžiui, mirtis senovės Egipte ar Viduramžiais, arba Antikos filosofija ar politinė santvarka. Ši tema yra ne mažiau įdomi, svarbi ir atskleidžia daugybę reikšmingų šio laikotarpio gyventojų mentaliteto ypatumų.Šio rašto darbo tikslas yra apžvelgti, išnagrinėti Antikos gyventojų santykį su įvairiais mirties ir myrio aspektais, tokiais kaip mirusiųjų kultas, laidotuvių apeigos, pomirtinio pasaulio vaizdiniai, susijusios dievybės, atvaizdavimas mene, žmogaus dvasios samprata ir kt.

1.Graikai Senovės graikų pomirtinio gyvenimo samprata ir su laidotuvėmis susijusios apeigos susiformavo jau 6 a. pr. Kr. Ankstyvajai graikų pomirtinio gyvenimo sampratai būdingas Hadas, niūri vieta, kurioje velionio siela leidžia į šešėlį panašaus, nelaimingo gyvenimo dienas. Hadas įsivaizduotas didelis ir erdvus, tačiau be menkiausio saulės spindulėlio. Ten, anot Homero „Odisėjos“, požemių valdovas Hadas (Dzeuso ir Poseidono brolis) su savo žmona Persefone valdo neaprėpiamą galybę mirusiųjų šešėlių. „Odisėjoje“ mitinis didvyris Achilas prabyla apie savo buvimą Hade sakydamas, kad jau geriau jis būtų beturčio tarnas, nei tęstų savo egzistenciją požeminiame pasaulyje, tarp gausybės kadaise mirusiųjų. Nuo niūraus pomirtinio gyvenimo vaizdavimo Homeras nukrypsta tik kalbėdamas apie Menelają, kuriam vietoje Hado pažadėtas tolesnis gyvenimas Eliziejaus laukuose, nes jis turi Dzeuso dukters sutuoktinio statusą ir todėl yra artimas dievams.

Knygoje „Europos mentaliteto istorija“ teigiama, kad kadangi tokie graikų ano pasaulio vaizdiniai nebuvo pagrįsti jokia rašytine religija, taip pat nebuvo dvasininkų luomo, kurie galėtų saugoti šiuos vaizdinius nuo iškraipymo, jie nebuvo pernelyg itikinami. Galbūt todėl egzistavo ir kitų „nuomonių“ šiuo klausimu. Pavyzdžiui, poetas Hesiodas kalba apie pomirtinį gyvenimą „laimingųjų saloje“, o Demetros misterijų kultas, vėliau virtęs Atėnų valstybės kultu, įšventintajam žadėjo laimingą pomirtinį gyvenimą - tam tereikia nevengti aukoti.

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (1885 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Europos kultūra - mirtis Antikoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Europos kultūra - mirtis Antikoje. (2015 m. Lapkričio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-kultura-mirtis-antikoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:04