Europos sąjunga ir Lietuva 2


Tarptautiniu ekonominiu susitarimu esme. Mastrichto sutarties esmė. Ekonominiai integracijos motyvai po ii pasaulinio karo. Ppo tikslai. Tarptautinio ekonominiu susitarimu esme. Tarptautinių ekonominių susitarimų esmė.. Mastrichto sutarties esmė;. Ekonominės integracijos prielaidos tikslai ir etapai. Europos sąjunga lietuva. Ekonominės integracijos etapai.

Politologijos konspektas. Integracija ir regionalizacija globalėjančiame pasaulyje (sąvokų esmė, tendencijų charakteristika). Ekonominės integracijos esmė, prielaidos ir etapai. Gatt įkūrimo tikslai ir principai. Ppo ir gatt panašumai ir skirtumai. Lietuvos narystė ppo (raida, buvę trukdžiai, privalumai ir problemos). Es ir ppo tarpusavio santykių problemos. Europos vienijimosi šalininkų motyvai po ii pasaulinio karo. Politinė ir gynybinė integracija. Maršalo planas ir oecd užuomazga (trumpa veiklos charakteristika). Europos bendrijų steigimas, tikslai ir uždaviniai. Es plėtros etapai. Es ir kitos tarptautinės organizacijos (panašumai ir skirtumai). Mastrichto sutarties esmė. Es ramsčiai (jais remiasi mastrichto sutartis). Es ir ves santykių raida. Es ir efta; eee sukūrimas. Amsterdamo ir nicos sutarčių esmė.


Globalizacija – socialinės, politinės ir ekonominės veiklos sienų peržengimas, kuris gali būti reikšmingas tolimųjų žemės gyventojų poreikiams. Tai visuomenės tarpusavio priklausomybės plėtimas, gilėjimas ir spartėjimas. Ji plėtoja ribų nykimą. Viena iš integracijos rūšių – ekonominė integracija – tai šalių ekonominis bendradarbiavimas, sąlygojantis ekonominių mechanizmų suartėjimą ir įgyjantis tarptautinių susitarimų ir institucijų formą. Ekonominė regionalizaciją skatina tie patys integraciniai procesai, dėl kurių susiformuoja šalių grupės, kurios sukuria palankesnes prekybos ir gamybos veiksnių judėjimo sąlygas. Globalizacija lemia tai, jog integracija apima pirmiausia prekių bei paslaugų, taip pat kapitalekonominė integracija – šalių ekonominis bendradarbiavimas, sąlygojantis ekonominių mechanizmų suartėjimą ir įgyjantis tarptautinių susitarimų ir institucijų formą; tai kliūčių (prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui) mažinimas, naikinimas ir ekonominės politikos delaisvos prekybos zonos – šalių grupė pasirašo laisvos prekybos sutartis: prekės toje valstybių grupėje juda be muitų, tačiau muitai su kitomis, į tą zoną neįeinančiomis šalimis, išlieka skirtingi; šis susitarimas dažnai apima ne visas prekes.

Muitų sąjunga – apima 1,2 punktus + šalys, įeinančios į muitų sąjungą, taiko bendrus išorės muitus prekyboje su trečiosiomis šalimis.

Bendroji rinka – tai tokia valstybių sąjunga, kurioje užtikrinamos pagrindinės laisvės: prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.

Ekonominė sąjunga (dažnai ir pinigų) – apima1,2,3,4 + šalys, įeinančios į ekonominę sąjungą, turi derinti savo ekonomines politikas.

Politinė sąjunga (teorinė) – tai sąjunga, kurioje bendros institgatt (bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos) įkurtas 1947 metais. Įkūrimo tikslai: liberalizuoti prekybą, mažinti protekcionizmą. Gatt rėžimas, kuriuo remiasi ir galingesnė ppo (pasaulio prekybos organizaciją; anksčiau buvo wto, pavadinimas pakeistas 1995m. ), buvo grindžiamas šiais principais.

Didžiausio palankumo prekyboje (dpp; nediskriminavimo) principas – prekybos lengvatos, kurias viena šalis teikia jos didžiausio palankumo prekybos partneriui, vienodai taikomos ir visoms kitoms šalims narėms.

Abipusiškumo principas – valstybė, gavusi nuolaidų iš kitos gatt narės, turi atsilyginti tuo pačiu (pvz.

Europos sąjunga ir Lietuva 2. (2011 m. Birželio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajunga-ir-lietuva-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:18