Europos sąjunga ir Lietuva


Lietuvos narystė es referatas. Lietuvos stojimo i europos sajunga privalumai 2010.

Politologijos konspektas. Lietuvos stojimo į ES svarba. (istorinė apžvalga). Ekonominės pasekmės. Fiskalinė nauda. Socialinės pasekmės. Politinės pasekmės. Pasekmės saugumui. Derybų procesas dėl stojimo į es. Es vartotojų teisių apsaugos politika. Teisė į sveikatos ir saugumo apsaugą. Teisė į ekonominių interesų apsaugą. Nuostolių atlyginimo teisė. Teisė į informaciją ir švietimą. Reprezentacijos teisė (teisė būti išgirstam). Es regioninė ir socialinė politika. Es bendrosios pinigų politikos formavimas (ekiu, centrinio banko funkcijos). Es ir šalių narių kompetencijos sritys.


Įgyvendinant vartotojų apsaugos politiką neapsiribojama tik įstatymų priėmimu ir naujų struktūrų kūrimu. Stengiamasi, kad ji būtų plačiai žinoma ir priimtina visuomenei.

Artimiausiu metu baigiama kurti tvirtą teisinę aplinką, reikalingą vartotojų teisių apsaugai užtikrinti. Toliau stiprinama institucinė infrastruktūra, atsakinga už vartotojų teisių apsaugą, vis platesnė teisių skalė įtraukiama į teisinio reglamentavimo sritį. Lietuvoje, kaip ir ES, prie svarbiausių vartotojų teisių priskiriama:

Nuostolių atlyginimo teisė. Vartotojai turi gauti patarimų ir pagalbos atsižvelgiant į skundus dėl žalos, patirtos perkant ir naudojant nekokybiškas prekes ar nepatenkinamas paslaugas. Jie turi teisę į atitinkamą atlyginimą už padarytą žalą. Žalos atlyginimo procedūros turi būti prieinamos, teisingos, greitos, efektyvios ir nebrangios.

Reprezentacijos teisė (teisė būti išgirstam). Vartotojai, ypač visuomeninės vartotojų organizacijos, turi turėti galimybę teikti pastabų ir pasiūlymų, kai rengiami ir priimami jų interesus liečiantys sprendimai.

1960m. – Europos socialinis fondas – skirtas finansuoti naujų darbo vietų kūrimą, profesinį tobulinimą, įsidarbinimą kitose valstybėse.

Socialinės politikos nuostatas papildė 1987m. įsigaliojęs Suvestinis Europos aktas:

EK įgijo daugiau procedūrinių galių socialinių reikalų reguliavimo srityje

EK parengė Socialinę chartiją, kurios pagrindinės nuostatos jau tapo ES sutarties dalimi

Būta ir pasyvių ir aktyvių ESSP raidos periodų.

Suvestiniame Europos akte buvo įtrauktas skyrius apie socialinę ir ekonominę sanglaudą, atsirado nuostatos, reguliuojančios vartotojų teisių apsaugą.

ES socialinė politika skatina platų diapazoną kitų užimtumo teisių, ne tik teisę dirbti bet kurioje šalyje narėje.

Socialinis atmetimas – tai ES terminas, reiškiantis skurdą EK paskaičiavimais, apie 18 proc. ES gyventojų (65 mln.) gyvena mažas pajamas gaunančiose šeimose.

Nors skurdo problema daugiausiai sprendžiama valstybiniu lygiu, tačiau laikotarpiu tarp 1975 ir 1994 komisija įgyvendino 3 skurdo mažinimo programas kurios tęsėsi nuo 1975 iki 1980, nuo 1984 iki 1988 ir nuo 1989 iki 1994)

Užimtumo srityje parama teikiama per Europos Socialinį Fondą ir Bendrijos inicijuotą EQAL iniciatyvą.

7. ES bendrosios pinigų politikos formavimas (ekiu, centrinio banko funkcijos).

Europos sąjunga ir Lietuva. (2011 m. Birželio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajunga-ir-lietuva.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:15