Europos Sąjungos atsiradimas


Europos sajungos atsiradimo istorija. Europos sajungos atsiradimo priezastys. Es atsiradimo istorija. Europos sajunga ir jos atsiradimas. Europos atsiradimas. Es atsiradimo priezastys. Es istorija referatas.

Teisės konspektas. Europos sąjungos atsiradimas, jos pagrindas ir tikslai. Bendrijų teisinės prigimties klausimas. Europos sąjungos organizacinė struktūra. Europos sąjungos (es) teisinis statusas. Narystės europos sąjungoje kriterijai ir įstojimas į es. Europos sąjungos institucijų sistema, bruožai ir pagrindiniai organai. Taryba. Komisijos sudėtis. Komisijos kompetencijos sritys. Europos parlamentas, rinkimų tvarka. Europos teisingumo teismas. Audito rūmai. Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo etapai ir jos institucijos. Europos sąjungos institucijų veiklos sritys ir formos. Subsidiarumo ir proporcingumo principas. Bendrijų veiklos finansavimas. Institucijų vaidmens ypatumai ir sprendimų priėmimo procesas naujose veiklos srityse. Tarptautinių sutarčių sudarymo tvarka. Europos sąjungos teisės sistema ir teisės šaltiniai. Europos sąjungos teisės ir jos valstybių narių nacionalinės teisės santykis. Es teisės įgyvendinimo užtikrinimas europos sąjungos ir nacionaliniame lygmenyje. Vidaus rinkos teisinio reguliavimo pagrindai.


Baigiamiosios nuostatos (sutarčių pakeitimo tvarka (bendra visiems); nuostatos dėl naujų narių priėmimo).

1. Federalistinis požiūris (atsirado po II PK) - agituoja už greitą sąjunginės valstybės sukūrimą,

3. Tarpvyriausybinė federacija - akcentuojamas valstybių narių vaidmuo, skatinama klausimus spręsti vienbalsiškumo principu -įprastu tarpt, teisėje bendradarbiavimo būdu. Šios krypties atstovai pasisakytų už valstybių konfederaciją, bet ne federaciją.

EAPB(anglių ir plieno) - prisidėti prie ekonominės plėtros, užimtumo augimo ir pan.

Euratomo tikslas prisidėti prie bendro ekonomikos kilimo, ryšių su kitomis valstybėmis plėtojimo.

Sutartyse tie tikslai ir priemonės konkretizuojami. Kur bendra politika, ten teisinis reglamentavimas yra tikslus. Kur nėra bendros politikos, mažesnis teisinis reglamentavimas (švietimas, turizmas ir pan).

ETT pažymėjo, kad tikslai nenustato teisinių ir pareigų bendrijos narėms, ir nesuteikia konkrečių teisių individams.

Pareikšti ieškinį bendrija negali Teisingumo Teismui. Jos kompetencija mažesnė negu valstybių.

Nors dėl misijų siuntimo nėra aiškaus teisinio požiūrio, bet praktikoje ši teisė realizuojama steigiant komisijos delegacijas (šiuo metu yra virš 100). Taip pat bendrijos priima kirų šalių diplomatines misijas (1998 m. buvo 165). Pagrindinė būstinė Briuselis.

1.2. Europos Sąjungos organizacinė struktūra. Europos Sąjungos (ES) teisinis statusas

ES teisinis statusas nėra griežtai apibrėžtas. ES įsteigta bendrijų pagrindu, bet bendrijos neišnyko ir nesusijungė. Jos nėra kaip ES

Bendrijų ir ES tarpusavio sąveika pasireiškia tuo, kad bendrijos kaip JA toliau įgyvendina dek joms priskirtas funkcijas, tiek ir ES

Pati ES neturi JA statuso. Kad tarptautinė organizacija turėtų JA teises, tai turi išplaukti iš jos kompetencijos ir įgaliojimų, kuriuos suteikia jas steigiančios valstybės. Kai ES nori veikti išorėje, ji veikia per bendrijas. Kai reikia įgyvendinti Europos Tarybos sprendimus trečiose šalyse ar tarptautinėse organizacijose, ES veikia arba per valstybių narių arba per komisijų delegacijas (ES sutarties 20 str.). Tarptautiniu lygiu įsipareigojimus prisiima arba bendrijos, arba valstybės narės.

Pagal ES sutarties 20str. Yra tarptautinio teisinio subjektiškumo užuomazga: ES Taryba gali įgalioti tam tikrą valstybę dėl sutarčių sudarymo su trečiąja valstybe. Tos sutartys jau atstovaus ES, bet atsakomybė tenka bendrijoms arba valstybėms narėms.

1. jos turi vieningą institucinę sistemą. Tiek bendrijos, tiek ES naudojasi tomis pat institucijomis, bet jos vykdo skirtingas funkcijas pagal bendrijų sutartis. Tik ES galima priskirti Europos Tarybą., kuri bendrijų rėmuose vaidina mažesnį vaidmenį.

2.kitas ryšys yra vieninga sutarčių keitimo procedūra. Bet ES sutarties nuostatos negali pažeisti bendrijų sutarčių nuostatų

Atsižvelgiant į bendrijos ir ES sąveiką, jas reikėtų traktuoti bendras ne tik politiškai, bet ir juridiškai, net jei bendrijos ir išlaiko formalią autonomiją. Teisiškai ES yra kaip organizacinė struktūra, kurios ribose bendrijos veikia kaip JA ir yra įgyvendinamas valstybių narių bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikoje ir vidaus reikalų srityje (bendradarbiavimas susiaurėjęs iki baudžiamosios teisės srities). Vis tik ES nesutampa su bendrijomis, nes ES turi savo tikslus (ES sut. 2 str.)ir turi šiuo požiūriu galimybę būti tarptautinės teisės subjektu.

10. Įtvirtinti savo identitetą tarptautiniu mastu. Priemonės: bendra užsienio ir saugumo politika: ateityje numatoma bendra gynyba.

Buvo siūlomas socialinių garantijų išplėtimas, bet tam nepritarė valstybės narės, i 979 m. per tiesioginius rinkimus į Europos Parlamentą išryškėjo piliečių įtaka ES gyvenime.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 33 puslapiai (30792 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 141 KB
  • Europos Sąjungos atsiradimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Europos Sąjungos atsiradimas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajungos-atsiradimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:40