Europos Sąjungos biudžetas konspektas


Viešojo administravimo konspektas.

Europos Sąjungos biudžetas. ES biudžetos sudarymo pricinpai ir tvirtinimas. ES biudžeto pajamų šaltiniai. Tema Mokesčių administravimas. Tema Viešųjų paslaugų kainodara. Švietimas. Licencijos. Valstybiniai aukcionai. Tema Viešųjų finansų reformos trajektorijos.


Pinigai yra antras pagrindinis ES išteklis. Dar pirminėse sutartyse buvo nustatytas Bendrijų finansavimas. 1965 m. sutartys kuris kartų sujungę visas trijų bendrijų institucijas, taip pat numatę vieninga bendra biudžetą.

1985 m. Tarybos sprendimu buvo nustatytas ketvirtas “nuosavų resursų“ šaltinis – fiksuotas procentas (ne daugiau kaip 1,335) nuo valstybių narių BVP, pervedamas į ES biudžetą. Kartais šį įnašą vadina tiesioginiu mokesčiu nuo valstybių narių pajamų. Tačiau toks pavadinimas nėra pateisinamas, kadangi šis privalomas mokėjimas neturi mokestinės prigimties ir nėra Bendrijos mokesčių sistemos dalis.

Šie mokesčiai taikomi: a) importuojamai ir eksportuojamai žemės ūkio produkcijai į/iš valstybės – ne ES narės; b) mokestis už cukrų , kurį moka įmonės, gaminančios cukrų ES valstybėsė narėse; c) mokestis už izogliuokozę (isoglucose) ir insulino sirupą (jie gali pakeisti cukrų perdirbimo pramonėje) mokamas kartu cu cukraus mokesčiu.

Istoriškai mokestis už importuojamą ir eksportuojamą žemės ūkio produkciją yra nagrinėjamas kaip bendros žemės ūkio politikos dalis bei biudžeto šaltinis.

Žemės ūkio mokesčio esmę galima paaiškinti mokesčio už grūdų importą pavyzdžiu: šis mokestis įmamas už importuojamus grūdus, jeigu grūdų pasaulinės kainos yra žemesnės negu ES valstybių narių gamintojų. Mokestį sudaro skirtumas tarp ES gamintojų kainos ir importuojamų grūdų kainos. Taip ES biudžetas gauna pajamų į biudžetą ir apsaugomi ES gamintojų interesai bei bendra grūdų rinka. Mokestis už eksportuojamą žemės ūkio produkciją turi du tikslus: a) tiesioginės įplaukos į ES biudžetą; b) bendros žemės ūkio politikos laikymasis Valstybėse narėse. Šiuo atveju t.y. skirtumas tarp pasaulinių kainų (kurios yra didesnės) ir suderintų Bendrijoje kainų lygio šiai produkcijai.

Šis mokestis ES atlieka protekcionistinę funkciją ir turi dvi pagrindinės formas: a) antidempingo muitai; b) kompensaciniai muitai.

Muito mokestis importuojamoms bei eksportuojamoms prekėms yra nustatomas atsižvelgiant į tokias charakteristikas: a) prekių tarifikaciją; b) prekių kilmę; c) prekių kiekį; d) prekių muitinę vertę; e) muito tarifą.

Prekių tarifikacija nustatoma kombinuotos prekių nomeklatūros pagrindu, kur kiekviena prekė turi atitinkamą kodą.

Prekių kilmė ir muitinės vertė yra nustatoma ES Muitinės kodekso pagrindu.

Muito tarifai yra nustatomi pagal ES rejestrą – vienodas muitinės tarifas.

PVM mokestis yra privalomas kiekvienai valstybei narėi. Kiekviena valstybė narė privalo sumokėti procentą nuo jos gautų PVM pajamų į ES biudžetą. Kokia PVM dalis turi būti skirta bendram ES biudžetui, nustato Taryba.

Šis mokestis buvo priimtas 1965 m. balandžio 8 d. ES protokolu apie privilegijas ir imunitetą. Protokole yra numatyta, kad ES pareigūnų ir tarnautojų atlyginimai bei paskatinimai, kurios išmoka ES, yra apmokestinami Sąjungos naudai.

Didžiąją ES biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos, skiriamos bendrai žemės ūkio politikai (toliau BŽŪP) (1988 – 61% biudžeto išlaidų, 2010 – 32% biudžeto išlaidų). Kita didelė ES biudžeto dalis yra skirta ekonominei ir socialinei sanglaudai įgyvendinti. Jai skiriama apie trečdalį viso ES biudžeto dalies. Kasmet ši dalis didėja. Toks ryškys BŽŪP skiriamų lėšų mažinimas ir atitinkamas lėšų išaugimas regioniniams ir struktūriniams fondams atspindi dabartinius ES prioritetus – mažinti nedarbą bei regionų netolygų vystymąsi.

Nustatant metinį biudžetą, išsamiai patikrinami kiekvienų metų išlaidų planai, bet biudžetą administruojanti Europos Komisija yra atskaitinga Europos Parlamentui dėl to, kaip kiekvienais metais buvo panaudojami ES pinigai.

Be to, vykstant šiam procesui naudojama daug kontrolės priemonių. Atliekamas išlaidų vidaus auditas ir išorės vertinimas, siekiant pasimokyti iš to, kaip anksčiau buvo leidžiami pinigai, rengiamos ES nepriklausomo kontrolieriaus – Europos Audito Rūmų – ataskaitos ir (jeigu nustatoma nesklandumų) ES nepriklausomos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF atlieka tyrimus. OLAF tiria neteisėto pinigų leidimo atvejus. Ji taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis valstybių narių įstaigomis, siekdama sustabdyti kontrabandą, dėl kurios nukenčia ES biudžetas. Gabenant kontrabandą siekiama išvengti importo muito, kuris yra pagrindinė ES pajamų sudedamoji dalis.

Europos Sąjungos biudžetas konspektas. (2016 m. Birželio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajungos-biudzetas-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 13:54