Europos Sąjungos darbo išteklių politika ir jos įtaka Lietuvos darbo ištekliams


Viešojo administravimo referatas.

Įvadas. Darbo išteklių samprata. Tarptautinis darbo jėgos judėjimas. Laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje. Tarptautinio darbo jėgos judėjimo pasekmės Lietuvai. Emigracijos ir „Protų nutekėjimo“ stabdymas. Išvados. Literatūra.


Darbo ištekliai yra svarbus šalies ekonominio potencialo elementas. Darbingi šalies žmonės dalyvauja visuomeniškai naudingoje veikloje, kuria materialines vertybes. Svarbu analizuoti Europos Sąjungoje esančią ir su darbo ištekliais susijusią situaciją, kadangi Lietuvai įstojus į ES gyventojams atsirado galimybė migruoti į ES šalis, ekonomiškai labiau išsivysčiusias bei sudarančias palankesnes sąlygas gyventi ir dirbti. Lietuvius užsienio šalys traukia didesniais darbo užmokesčiais, geresniu gyvenimo lygiu, socialine gerove.

Laisvas asmenų judėjimas - pamatinis Europos Ekonominės Bendrijos tikslas. Vienos ES valstybės narės piliečiai turi teisę ieškoti darbo, įsidarbinti, gyventi ir teikti ar gauti paslaugas bet kurioje kitoje valstybėje narėje.

Lietuviai palikdami savo šalį blogina jos demografinę bei ekonominę situaciją: mažėja darbingų žmonių, specialistų skaičius, prarandama dalis valstybės pajamų, todėl aktualu išsiaiškinti ir migracijos srautų mažinimo būdus, ypač svarstytinas išsilavinusių ir profesionalių žmonių grąžinimas į tėvynę – „protų nutekėjimo“ problema.

Rašto darbe daugiausiai remtasi Europos Tarybos reglamentu dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje bei Europos dokumentais, taip pat knygomis: B. Martinkaus, A. Sakalo bei A. Savanevičienės „Darbo išteklių ekonomika ir valdymas“, V. Kvainauskaitės „Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai“, S. Hix „Europos Sąjungos politinė sistema“ bei Pilietinės visuomenės instituto straipsniu „Lietuvių emigracija: problema ir galimi sprendimo būdai.“

Rašto darbo tikslas – aptarti darbo išteklius Europos Sąjungoje ir apibūdinti jų įtaką Lietuvos darbo ištekliams.

Valstybės ir vietinės valdžios verslo sąlygų, mokesčių politika ir t.t.

Svarbu išskirti, kokį poveikį išsivysčiusioms šalims daro imigrantų srautai. Neigiamas imigracijos poveikis:

Pastarąjį dešimtmetį labai sustiprėjo dėmesys ES priimamų sprendimų įgyvendinimui valstybėse narėse. Šis susirūpinimas sustiprėjo dėl įvairių priežasčių: vis didėjančio ES vaidmens reguliuojant ekonominę veiklą, susirūpinimo ES įvaizdžiu piliečių akyse ir nesugebėjimu pateisinti piliečių lūkesčių ir kt.

Romos sutartis nustatė pagrindinę pilietybės teisę: teisę vienos valstybės narės piliečiams ieškoti darbo ir įsidarbinti bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Suvestinis Europos aktas remiasi šia nuostata – siekia panaikinti visas fizines kliūtis paslaugų ir darbo jėgos judėjimui, kas sudaro vieningos rinkos dalį.

Romos sutartis nustatatė laisvą asmenų judėjimą kaip pamatinį Europos Ekonominės Bendrijos tikslą, tačiau nuo pradžių ši nuostata buvo taikoma tik tarpvalstybinei ekonominei veiklai. Vienos ES valstybės narės piliečiai turi teisę ieškoti darbo, gyventi ir teikti ar gauti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Antrinės teisės aktai ir ETT sprendimai praplėtė įvažiavimo, nuolatinio gyvenimo ir darbo teises ne ES piliečiams, kurie yra ES piliečių išlaikytiniai (ES piliečių sutuoktiniai ir vaikai) bei kai kuriems ekonomiškai nepriklausomiems asmenims, neturintiems ES pilietybės (žmonėms, kurie turi pakankamai lėšų ir išteklių, kad nebūtų našta juos priėmusiai šaliai, tokie kaip studentai, įmonės darbuotojai ir savisamdžiai).

Vėliau fizinių kliūčių laisvam prekių ir asmenų judėjimui panaikinimas tapo pagrindine vieningos rinkos programos užduotimi. Baltojoje knygoje Vidaus rinkos sukūrimas numotama, kad tai reiškia visišką vidinių sienų kontrolės ir sienų panaikinimą iki 1992 metų gruodžio 31 dienos. Taryba priėmė keletą priemonių, kurios iki šios datos turėjo pašalinti laisvo prekių judėjimo kontrolę, tačiau mažai buvo pasiekta naikinant laisvo asmenų judėjimo kontrolę. Dauguma valstybių narių nepageidavo panaikinti vidinių sienų kontrolės nesuderinus ES išorinių sienų kirtimo taisyklių – tokių kaip vizų reikalavimai ir politinio prieglobsčio politika, bet dėl nacionalinio jautrumo ir vieningo pritarimo reikalavimo dėl šių priemonių Taryba nepasiekė susitarimo iki minėtos datos.

Europos Sąjungos darbo išteklių politika ir jos įtaka Lietuvos darbo ištekliams. (2016 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajungos-darbo-istekliu-politika-ir-jos-itaka-lietuvos-darbo-istekliams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:43