Europos sajungos pinigų sąjunga


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Europos sąjungos ekonominė ir pinigų sąjunga. Euras. Euro įvedimo įtaka rinkai. Euro įvedimo privalumai ir trūkumai. Euro zona ir euro neįsivedusios šalys. Mitai ir faktai apie eurą ir euro zoną. Išvados. Naudota literatūra.


Šio darbo tikslas - supažindinti su Europos pinigų sistema bei Ekonomine ir pinigų sąjunga ir palyginti euro zoną su euro neįsivedusiomis šalimis, apibendrinti euro privalumus ir trūkumus, pateikti išvadas.

Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sukūrimas yra vienas ambicingiausių ir prieštaringiausių Europos Sąjungos tikslų. Europos Sąjungos sutarties pasirašymas bei ratifikavimas 1993 lapkričio 1 d. tapo teisiškai saistančiu įsipareigojimu sukurti EPS. Vidaus požiūriu, Bendrijos valiuta sustiprins bendrąją rinką, o tarptautiniu mastu padidins Sąjungos ekonominę reikšmę. Pagal Mastrichto sutarties sąlygas, 1999 m. Sausio 1 d. negrąžinamai fiksuojami EPS dalyvaujančių šalių valiutų kursai ir nacionalinės valiutos tapo tik išraiška bendrosios valiutos, kuri buvo įvesta vadovaujantis sutarties nuostatomis.

Viena iš Europos pinigų instituto užduočių buvo skatinti ES narių ekonomikų konvergaciją, kad jos galėtų patekti į trečiąjį etapą.

Nominali konvergacija yra apibrėžiama keturiais kriterijais:

1. Užtikrinti aukšto lygio kainų stabilumą-kai vidutinė infliacijos norma neviršija 1,5 %, palyginti su trijų valstybių, kuriose mažiausia infliacija, rodiklių vidurkiu.

3. Užtikrinti ilgalaikių palūkanų normų susiliejimą, kad nominali norma nesiskirtų daugiau nei 2 % nuo trijų geriausius rodiklius pasiekusių valstybių vidurkio.

4. Vengti biudžeto deficito atsižvelgiant į du orientacinius rodiklius:

a) biudžeto deficito santykis su BVP neturi viršyti 3 %;

b) valstybės skolos santykis su BVP neturi viršyti 60 %.

Europos Sąjungos sutartyje buvo numatyta, kad trečiasis Ekonominės ir pinigų sąjungos etapas turi prasidėti 1999m. Sausio 1d. tuomet valstybės narėse. kurios vykdo EPS narystės reikalavimus, palaipsniui įvedama bendroji valiuta-euras.

Anksčiau Europos Bendrijos steigimo sutartyje naujoji valiuta buvo vadinama ekiu (Europos piniginiu vienetu). Sukūrus pinigų sistemą, ekiu buvo naudojamas kaip valstybių narių apskaitos vienetas. Ekiu-tai valiutų krepšelis, kurį sudarė procentinės ES valstybių narių nacionalinių pinigų dalys. Būtent dėl šios priežasties sumažėjo ekiu vertė kai kurių šalių stabilių valiutų atžvilgiu. Naujoji valiuta (euras) nėra sudaryta iš valiutų krepšelio, jos vertė priklauso nuo stabiliausių valiutų.

Pakeisti Europos valiutas euru -labai rimtas siekis. Tam, kad pereinant prie eurobūtų pašalinta kuo daugiau techninių sunkumų, tokių kaip prekybos aparatų pritaikymas eurams, pradėjus veikti EPS pirmiausiai buvo nustatyti neatšaukiami joje dalyvaujančių valstybių valiutų kursai, kad kiekviena valiuta paparasčiausiai būtų išreikšta bendraisiais pinigais. Sutartyje numatyta, kad sukūrus EPS, pinigų politikos sprendimus priiminės Europos centrinis bankas (ECB). Jis bus politiškai nepriklausomas, o jo pagrindinis uždavinys bus išlaikyti kainų stabilumą.

Po to, kai 1998m. gegužės 2d. buvo nutarta, kurios šalys gali tapti EPS narėmis, pradėti gaminti eurų banknotai ir monetos. 1998m. gruodžio 31d. ekonomikos ir finansų ministrų taryba vienbalsiai patvirtino EPS dalyvaujančių valstybių valiutų neatšaukiamus kursus, kurie įsigaliojo nuo 1999m. sausio 1d. Tačiau nuo tada į eurus iš dalies perskaičiuota tik valstybių skola. Eurais taip pat galima atsiskaityti mokant čekiais ir darant pavedimus. 2002m. sausio 1d. į apyvartą buvo išleisti eurų banknotai ir monetos. Po to dar puse metų buvo galima naudoti ir nacionalinę valiutą, ir eurus, tačiau nuo 2002m. liepos 1d. valstybėse, dalyvaujančiose EPS, eurai tampa vienintele teisėta atsiskaitymo priemone.

Vieningos valiutos įvedimas panaikina valiutos nestabilumą dalyvaujančiose šalyse (negrįžtamai nustačius fiksuotą keitimo kursą) bei jį sumažina už tų šalių ribų. Kadangi euras naudojamas didelėje valiutinėje zonoje, jis turėtų išlikti stabilesnis spekuliacijų atžvilgiu nei būtų atskiros valiutos. Vidinis valiutos nestabilumo panaikinimas bei išorinis sumažinimas leis eksportuotojams tvirčiau planuoti ateities rinkas. Tai gali lemti didelį augimo potencialą. Bendra rinka išplės įmonių galimybes importuoti ir eksportuoti.

Tai taip pat palengvins gyvenimą turistams bei pasienyje gyvenantiems žmonėms. Klientams, keliaujantiems euro zonoje nereiks keisti pinigų. Jie turės mažiau nepatogumų pervedant dideles pinigų sumas į kitas šalis. Keliautojams nereikės keisti pinigų ir bankams mokėti komisinių. Klientas Europos Sąjungos ribose gali vykdyti tokius stambius pirkimus ar operacijas, kaip poilsiavietės ar baldų įsigijimas. Vieninga valiutos sistema palengvina tokius sandorius.

Dėl padidėjusios konkurencijos bei kainų palyginamumo Europoje turėtų sumažėti kainos. Pagrįstos fiskalinė ir monetarinė politikos leis išlaikyti santykinai žemas ir pastovias palūkanų normas bei kainas. Infliacija ir biudžeto disbalansas bus kontroliuojamas koordinuotos ekonominės ir bendros monetarinės politikos. Mažesni ilgalaikių investicijų kaštai bei mažesnė palūkanų norma skatins rinkos skaidrumą bei investicijas į verslą, padidins kapitalo grąžą.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4212 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 99 KB
  • Europos sajungos pinigų sąjunga
    10 - 10 balsai (-ų)
Europos sajungos pinigų sąjunga. (2015 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajungos-pinigu-sajunga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 21:55