Europos Sajungos plėtra


Pagrindiniai es penktosios pletros etapai. Europos sajungos pletros problemos referatas. Pagrindinai es penktosios. Es pagrindinės institucijos skaidrės. Ketvirtoji europos sajungos pletra. Es pletros politikaivadas. Europos sajungos pletros ribu problema. Es pletra etapai. Es plėtros procesas referatas. Pagrindiniai es pletros etapai.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Es plėtra-istorinė galimybė. Narystės es sąlygos. Ilgas kelias į narystę es. Kiek gali augti es? Pagrindiniai es penktosios plėtros etapai. Išvados. Naudota literatūra. Šiame darbe aptariama europos sąjungos plėtros istorija, plėtros eiga, ribos ir reikalavimai keliami šalims norinčioms tapti didelės europos sąjungos šeimos narėmis.


Plėtimo procesas suteikė unikalią galimybę visiškai panaikinti dirbtinį visus šešiasdešimt metų egzistavusį europos žemyno padalijimą į dvi dalis. Rinkos ekonomikai įsišaknijus vidurio ir rytų europoje, žmonės jau gali naudotis narystės es privalumais: laisvai judėti, studijuoti ir dirbti (su tam tikrais apribojimais, priklausomai nuo šalies), nepaisydami šalis skiriančių sienų, o verslas ir ekonomika įgavo papildomų impulsų. 500 milijonų žmonių vienijančios vidaus rinkos sukūrimas tiek ekonomine, tiek ir politine prasme yra naudingas visai europai.

Europos sąjunga jau pergyveno penkis plėtimosi etapus (1973, 1981, 1986, 1995 ir 2004 metais), o jos valstybių narių skaičius per tą laiką padidėjo nuo šešių iki dvidešimt penkių. Apėmęs 10 pakraščiuose esančių šalių, pradedant estija ir baigiant salomis malta ir kipru pietuose.

šiame darbe aptariama europos sąjungos plėtros istorija, plėtros eiga, ribos ir reikalavimai keliam2002 m. Gruodžio 13 d. Kopenhagoje europos vadovų taryba žengė vieną iš savo svarbiausių žingsnių europos susivienijimo istorijoje. Ji nusprende 2004 m. Gegužės d. I es priimti dar 10 valstybių.

šis sprendimas leido europos sąjungai ne tik padidinti savo teritoriją ir gyventojų skaicių, bet ir padeti taška žemyno padalijime - nesantaikoje, kuri nuo 1945 m. Skyrė laisvą ir komunistinį pasaulius. Taigi ši, penktoji, es plėtra turėjo ne tik politinę, bet ir moralinę prasmę.

Ne tik geografiškai, bet ir kultūros, istorijos ir siekių prasme busimosios čekijos respublika, estija, kipras, latvija, lenkija, Lietuva, malta, slovakija, slovėnija ir vengrija - yra neabejotinai europietiškos. Prisijungdamos prie europos sajungos, jos prisijungė prie demokratiškos europos šeimos ir prie didelio es steigėju projekto. 2003 m. Balandžio 16 d. Atenuose pasirašytos stojimo sutartys suteikė teisę naujų valstybių narių piliečiams 2004 m. Birželį vykusiuose europos parlamento rinkimuose balsuot prieš pradėdama svarstyti apie galimybę tapti europos sąjungos valstybė narė, šalis privalo įrodyti, jog ji tenkina tris pagrindinius narystės es kriterijus, apibrėžtus 1993 m. Birželio mėnesį kopenhagoje vykusiame viršūnių susitikime. Minėtieji kriterijai skamba taip.

Valstybėje kandidatėje turi būti stabilios institucijos, garantuojančios demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumų apsaugai.

Valstybėje kandidatėje turi veikti funkcionali rinkos ekonomika, taip pat turi būti akivaizdžiai matoma, kad ji įstengia atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą es.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 10 puslapių (2095 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 83 KB
  • Europos Sajungos plėtra
    10 - 1 balsai (-ų)
Europos Sajungos plėtra. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajungos-pletra.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:47