Europos sąjungos regioninė politika referatas


Politologijos referatas. Įvadas. Skiriant es regioninės politikos lėšas dėmesys telkiamas į 4 prioritetus. Regioninės politikos apžvalga 2007–2012 m. Investicijos į mažiau išsivysčiusius es regionus. Begalybė projektų visoje es. Es nauda gaunančios valstybės. Regioninės politikos ištakos ir raida. Es regioninės politkos fondų apžvalga. Būtinos išankstinės iš ankstinės veiksmingo investavimo sąlygos. Es lešų investavimas. Perspektyva 2014 – 2020 m. es regioninės politika. Lietuva ir es regioninė politika. Skiriamo biudžeto diagrama 2014-2020 m. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šio darbo tikslai - susipažinti su ES vykdoma regionine politika bei jos įgyvendinimo priemonėmis.

Darbo uždaviniai yra išsiaiškinti:

kokia yra regionų klasifikacija;

kokios yra regioninės politikos įgyvendinimo priemonės;

kaip gaunama ES struktūrinių fondų parama;

kam skiriamos gautos lėšos bei kokios yra kitos regioninės plėtros programos.

Bėgant metams ES regioninės politikos lėšomis finansuoti dešimtys tūkstančių projektų. Tai buvo naudinga skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas visose atskirose ES šalyse ir visoje ES. 1989–2013 m. iš ES biudžeto skirta per 800 mlrd. eurų bendrai finansuoti projektams, kuriais siekiama skatinti regionų augimą.

1993 m. Mastrichto sutartimi sukuriamas Sanglaudos fondas, Regionų komitetas ir įdiegiamas subsidiarumo principas (pagal kurį sprendimai visuomet turi būti priimami kuo mažiau centralizuotu, kuo labiau vietos lygmeniu, kuriuo klausimą galima spręsti tinkamai).

1994–1999 m. Lėšos regioniniams fondams padidinamos dvigubai, jos sudaro trečdalį ES biudžeto.

1995 m. Įtrauktas specialus tikslas – remti retai apgyvendintus Suomijos ir Švedijos regionus. Bendras biudžetas – 168 mlrd. ekiu.

2000–2004 m. Pasitelkus pasirengimo narystei priemones, stojimo į ES procese dalyvaujančioms šalims suteikiama lėšų ir perduodama praktinė patirtis.

2004 m. Į ES įstojo dešimt naujų narių (ES gyventojų skaičius padidėjo 20 %, bet BVP – tik 5 %). Biudžetas – 213 mlrd. eurų 15 tuometinių narių, 22 mlrd. eurų naujoms valstybėms narėms (2004–2006 m.). 2007–2013 m. Biudžetas – 347 mlrd. eurų (iš kurių 25 % skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, o 30 % – aplinkos infrastruktūrai ir kovos su klimato kaita priemonėms).

2014–2020 m. Biudžetas – 351,8 mlrd. eurų, dėmesį ypač sutelkiant į keturis pagrindinius investavimo prioritetus: mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninę darbotvarkę, paramą MVĮ ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai. Šiems sektoriams bus skirta apie 100 mlrd. eurų, iš kurių 26,7 mlrd. eurų bus remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos (efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energija).

BŪTINOS IŠANKSTINĖS IŠ ANKSTINĖS VEIKSMINGO INVESTAVIMO SĄLYGOS

Prieš nukreipiant lėšas į regionus ir miestus, potencialūs naudos gavėjai turi įvykdyti tam tikras išankstines sąlygas siekiant užtikrinti, kad visos ES investicijos būtų tikslingos ir veiksmingos. Pavyzdžiui:

• „pažangiosios specializacijos“ strategijų plėtojimas: regionai turėtų specializuotis sektoriuose, kuriuose augimo ir konkurencingumo potencialas didžiausias, ir turėtų skatinti universitetų, mokslinių tyrimų institutų, įmonių ir viešojo administravimo įstaigų partnerystę, kad būtų kuriami novatoriški produktai ir paslaugos;

• strategijos, kuriomis siekiama sumažinti jaunimo nedarbą ir skatinti nediskriminavimą;

• verslui palankios reformos ir priemonės, kuriomis gerinamos viešųjų pirkimų sistemos. Be to, šios strategijos turi atitikti nacionalines reformų programas, dėl kurių susitarta per Europos semestrą – ES bendro ekonomikos valdymo sistemą. Europos semestras yra metinis ES valstybių narių ekonomikos būklės patikrinimas, sutelkiantis visas ES šalis ir institucijas. Per jį kiekvienai šaliai pateikiamos konkrečios rekomendacijos dėl ekonomikos reformos. Jei Europos Komisija mano, kad šalies investicijų planas neatitinka nacionalinių reformų programų arba jis nepakankamas vykdyti per Europos semestrą nurodytoms reformoms, ji gali paprašyti atitinkamos šalies pakeisti savo programą, kad būtų remiamos pagrindinės struktūrinės reformos. Kraštutiniu atveju, jei ekonomikos rekomendacijos yra pakartotinai ir šiurkščiai pažeidžiamos (pavyzdžiui, jei šalyje susidaręs perviršinis ekonominis disbalansas arba biudžeto deficitas), ji gali sustabdyti finansavimą. Taip siekiama užtikrinti, kad dėl nepatikimos ekonominės politikos arba silpnų administracinių pajėgumų nesumenktų ES investicijų poveikis augimui ir darbo vietų kūrimui.

  • Politologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2819 žodžių)
  • Kolegija
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 282 KB
  • Europos sąjungos regioninė politika referatas
    10 - 5 balsai (-ų)
Europos sąjungos regioninė politika referatas. (2016 m. Sausio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajungos-regionine-politika-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:11