Europos Sąjungos Šalių apskaitos reglamentavimas


Apskaitos kursinis darbas.

Įvadas. Apskaitos raida. Apskaitos samprata, atsiradimą lemiantys veiksniai. Apskaitos esmė ir uždaviniai. Apskaitos sistemų klasifikavimas. Bendrieji Europos sąjungos apskaitos reglamentavimo principai. Apskaitos modeliai. Bendrieji apskaitos principai. Apskaitos politikos reglamentavimas ir technika. Apskaitos reglamentavimas es šalyse. Jungtinė karalystė. Prancūzija. Vokietija. Nyderlandai. Lietuva. Apskaitos reglamentavimo aktai ir galiojantys įstatymai. Europos sąjungos direktyvos. Tarptautiniai apskaitos standartai Europos sąjungos šalyse. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (ifrs) priėmimas. Europos sąjungos šalių apskaitos sistemų palyginimas. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Mūsų darbo tikslas – apžvelgti apskaitos politikos reglamentavimą Europos Sąjungos šalyse: Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje.

Nustatytam tikslui pasiekti išskiriami tokie darbo uždaviniai:

Apžvelgti apskaitos sampratą ir esmę.

Aptarti apskaitos politiką.

Ištirti apskaitos reglamentavimą.

Išaiškinti atskirų Europos Sąjungos šalių: Prancūzijojos, Didžiosios Britanijos, Vokietijojos, Nyderlandų ir Lietuvos apskaitos ypatybes, skirtingumus, panašumus.

Ūkinės apskaitos siejamos su nekilnojamo ir kilnojamo turto, maisto atsargų, gyventojų surašymu. Visi šie objektai buvo registruojami inventoriuose. Taip atsirado inventorizacinė apskaita. Reikėtų paminėti, jog inventorizacinė apskaita rado pasisekimo būtent Vokietijoje, kadangi šios šalies organizacijose stengėsi tikamai susisteminti savo biudžetus. Intensyvėjant ūkinei veiklai, atsirado poreikis dokumentuoti. Ūkiniais klausimais pradėjo rūpintis valstybė. Dėl to pradėjo steigtis raštinės. Tokios raštinės atsirado Algirdo ir Kęstučio laikais. Didelę įtaką Lietuvos apskaitos raidai darė vienuolynai, kurie turėjo nemažai įvairaus turto ir vykdė pačią veiklą. Tvarkant vienuolynų ūkį, reikėjo tikslių duomenų apie pinigus ir materialius išteklius, tam buvo naudojama pinigų knyga. Iždininkas aprašydavo kokiu tikslu išmokėti pinigai, iš kur ir kaip jie gaunami. Kai kurie vienuolynai turėjo dvi pinigų knygas – gavimo ir išlaidų, produktų apskaitai buvo kitos knygos. Tuo metu buvo siūloma naudotis vokiškąja arba pracuziškąja apskaitos formomis, tačiau dėl specialistų stokos jas buvo sunku pritaikyti. Todėl įvairioms buhalterinės apskaitos operacijoms buvo naudojami savos gamybos dokumentai ir pagalbinės knygos. Okupavus Lietuvą, visos didelės įmonės tapo karo grobiu ir buvo paskelptos Vokietijos nuosavybe. Įmonės dirbo sunkiomis sąlygomis, dažniausiai nuostolingai. Jų gaunamos pajamos nekompensavo gamybos išlaidų, įmonės klimpo į skolas ir buvo uždaromos.

Finansinę apskaitą 1942 m. sudarė ne tik balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita, bet ir inventorizacijos apyrašas. Apyraše turėjo būti parodytas visas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, įmonės debitorinis ir kreditorinis įsiskolinimas. Šiam laikotarpiui budinga apskaitos duomenų falsifikacija. Karo metais užpildytos apskaitos buvo sugadintos ar sunaikintos.

M. Oldham suklasifikavo apskaitos sistemas, egzistuojančias Europos šalyse bei išskyrė 4 apskaitos sistemas: makroekonominę, mikroekonominę, bendrą, pragmatinę.

2. „Mikroekonominės apskaitos sistemos esmę sudaro tai, kad viskas, kas reikalinga ir tinkama individualiai firmai, yra reikalinga ir tinkama ekonomikai apskritai. Todėl visa apskaitos informacija tvarkoma norint parodyti firmos veiklos efektyvumą, nekreipiant dėmesio į atitinkamas vartotojų grupes. Apskaitos praktika pagrįsta ekonomine teorija ir įstatymais, kurie naudojami biznio praktikoje, bet ne specialiomis taisyklėmis ir procedūromis.“ [6, 310]

3. Bendra apskaitos sistema pateikia bendrą standartizuotą informaciją visiems vartotojams. Ši informacija pateikiama standartizuotose formose, kad galima būtų palyginti rezultatus, statistinius duomenis. Šalies įstatymai turi nustatyti griežtas apskaitinės informacijos pateikimo formas.

4. Pragmatinės apskaitos sistemos tikslas – padėti bizniui. Todėl ji turi būti lanksti, prisiderinti prie greit kintančios ekonomikos, nesukaustyta griežtų įstatymų. Apskaitos informacija rengiama ir teikiama tam, kam ji labiausiai reikalinga, dažniausiai verslo savininkams. Buhalteriai šiuo atveju privalo turėti savo nuomonę, o ne vadovautis vien tik įstatymais bei griežtomis taisyklėmis.

Daugumoje ES šalių egzistuoja kelios apskaitos sistemos. ES šalių skirstymas pagal M. Oldham pateiktas 1 paveiksle.

Mokslininkai nurodo įvairias grupes veiksnių, kurie skatina lyginti nacionalines apskaitos sistemas. Tačiau daugelis jų remiasi F. Choi ir G. Mueller tyrimais. Jie nurodo 4 veiksnius:

Multinacionalinių kompanijų kūrimasis. Multinacionalinės kompanijos dalyvauja apskaitos technologijoms plintant įvairiose šalyse, supažindinant su kitos šalies įstatymais, mokesčių sistemomis, finansinių ataskaitų formomis.

Pinigų sistemos internacionalizavimas. Geriausias pavyzdys pasaulio praktikoje – JAV dolerio išplitimas tiek ES, tiek visame pasaulyje. Kitas pavyzdys, apimantis ES šalis, - ekiu, kuris 2002 m. pakeistas į Eurą, o Europos Sąjungos valstybės pavadintos eurozonos valstybėmis.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 46 puslapiai (14813 žodžių)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 85 KB
  • Europos Sąjungos Šalių apskaitos reglamentavimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Europos Sąjungos Šalių apskaitos reglamentavimas. (2016 m. Vasario 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajungos-saliu-apskaitos-reglamentavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:08