Europos Sajungos valdymo institucijos


Es teise aktu leidybos procesas. Es ir institucijos pristatymas. Es instituciju valdymas referatai. Prezentacija koreperas.

Teisės kursinis darbas. Įvadas. Komisija. Pristatymas. Sudėtis ir sudarymas. Funkcijos ir kompetencija. Sutarties sergėtoja. Dalyvavimas teisės aktų leidimo procese. Patariamasis vaidmuo. Atstovaujamasis vaidmuo. Finansų valdymas. Administracinė veikla. Permainų galimybė. Taryba. Sudėtis ir sudarymas. Balsavimo procedūra. Liuksemburgo kompromisas. Funkcijos ir kompetencija. Korepero vaidmuo. Europos viršūnių taryba. Europos parlamentas. Sudėtis ir sudarymas. Kompetencija ir funkcijos. Teisės aktų leidimo galios. Biudžeto galios. Priežiūros galios. Politinės funkcijos. Teisingumo teismas. Pristatymas. Sudėtis ir sudarymas. Pirmininkas. Darbo organizavimas ir procedūra. Rašytinė procedūra. Preliminarus tyrimas. Žodinė procedūra. Sprendimas. Išlaidos. Speciali priežiūros procedūra. Aiškinimo metodai. Funkcijos ir kompetencija. Politinis vaidmuo. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Pristatymas. Sudėtis ir sudarymas. Funkcijos. Regionų komitetas. Audito rūmai. Pristatymas. Sudėtis ir sudarymas. Komptencija ir funkcijos. Europos investicijų bankas. Sprendimų priėmimo procesas. Esminių veiklos principų nustatymas ir sutartys. Esminių veiklos principų nustatymo procesas. Darbo pasidalijimas. Tradicinė procedūra. Konsultavimo procedūra. Taikinimo procedūra. Bendradarbiavimo procedūra. Bendro sprendimo procedūra. Pritarimo procedūra. Išvados. Literatūra. Priedas. “europos sąjungos institucijos”.


Komisijos nariai skiriami penkeriems metams (ne ketveriems, kaip buvo pagal ankstesnę sistemą), antraip jų tarnybos kadencija gali pasibaigti tik mirties, atsistatydinimo ar atstatydinimo atveju. Vienintelė institucija, galinti atstatydinti Komisijos narį, yra Teisingumo Teismas, jeigu mano, kad tas Komisijos narys nebeatitinka jo pareigoms keliamų reikalavimų arba yra padaręs rimtą nusižengimą. Į laisvą vietą, atsiradusią dėl vienos iš minėtųjų priežasčių, naujas narys skiriamas vyriausybių tarpusavio susitarimu, nors Taryba gali nuspręsti, kad užimti laisvą vietą nėra būtina. Komisijos pirmininkas gali būti pakeistas tik įprasta pirmininko skyrimo.

Plačiąja prasme Komisiją sudaro Komisijos nariai ir 19 tūkst. pareigūnų personalas. Jie yra suskirstyti į 23 generalinius direktoratus ir kitus departamentus (pvz., Statistikos tarnyba). Kiekvienas generalinis direktoratas yra suskirstytas į direktoratus, kurie savo ruožtu susideda iš skyrių. Kiekvieno generalinio direktorato dydis gali labai skirtis (nenuostabu, kad didžiausias iš jų yra žemės ūkio). Skiriant pareigūnus, kaip ir skiriant Komisijos narius, pilietybė neturėtų daryti įtakos, tačiau stengiantis neužgauti nacionalinių jausmų taikoma apytikrė „kvotų sistema", bent jau aukščiausioms pareigybėms.

Kaip jau minėta, apskritai Komisija yra laikoma Bendrijos vykdomąja valdžia, tačiau ji vykdo ir tokias funkcijas, kurios vykdomajai institucijai paprastai nebūdingos. Dažniausiai yra tikimasi, kad Komisija siūlys teisės aktų projektus, juos įgyvendins ir užtikrins jų taikymą. Kad jos galios yra didesnės, akivaizdžiai matyti skaitant 155 straipsnį, nors jis taip pat ne visai apibrėžia jos funkcijas:

1997m. Amsterdamo aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje buvo oficialiai pritarta Komisijos ketinimams pasirengti 2000 m. reorganizuoti savo darbą. Šio reorganizavimo tikslas - optimaliai išskirti tradicinius Komisijos narių „portfelius" ir konkrečias užduotis, kurios turi būti vykdomos. Komisija taip pat atitinkamai reorganizuos savo padalinius.

Tiesą sakant, Tarybos nėra, nes šios institucijos sudėtis keičiasi priklausomai nuo svarstomo dalyko. Tai įtvirtinta EB sutarties 146 straipsnyje, kuris nustato, kad Tarybą sudaro „kiekvienos valstybės ministro lygio atstovai, turintys valstybės narės vyriausybės įgaliojimus". Kai Taryba susirenka, kad aptartų ir spręstų žemės ūkio politikos klausimus, atsakingi už šią sritį ministrai ir yra Taryba.

Kai kuriais atvejais svarstomas dalykas patenka į daugiau negu vienos ministerijos reguliavimo sritį, tuomet valstybėms narėms dažniausiai atstovauja keli jų ministrai. Taryba susirenka, kai jos pirmininkas ją sušaukia savo iniciatyva arba vienos iš valstybių narių ar Komisijos. Jos posėdžiai yra slapti. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta Briuselyje, bet tris kartus per metus ji posėdžiauja ir Liuksemburge [4].

Tarybos balsavimo procedūros pagrindas yra balsų daugumos principas. Tai reiškia, kad balsų dauguma yra taisyklė, nuo kurios galima nukrypti tik Sutarties aiškiai numatytais atvejais. Kadangi valstybių narių gyventojų skaičius smarkiai skiriasi, - nuo 380 tūkst. (Liuksemburgas) iki 73 mln. (Vokietija), - būtų absurdiška, jei visi Tarybos nariai turėtų vienodai balsų. Taigi EB sutarties 148 straipsnis nustato balsų vertės svarumo veiksnį, kai reikalaujama, kad sprendimai būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau šis svarumo veiksnys silpnai atspindi atitinkamos šalies gyventojų skaičių. „Didysis ketvertas" (Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė) turi po dešimt balsų, Ispanija - aštuonis, Belgija, Graikija, Nyderlandai ir Portugalija - po penkis, Švedija ir Austrija - po keturis, Danija, Airija ir Suomija - po tris, Liuksemburgas - du.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2011 m.
  • 50 puslapių (10240 žodžių)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 86 KB
  • Europos Sajungos valdymo institucijos
    8 - 1 balsai (-ų)
Europos Sajungos valdymo institucijos. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sajungos-valdymo-institucijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:48