Europos šalių skolų krizė ir įsiskolinimo pavojus finansų sistemai


Ekonomikos referatas. Europos šalių skolų krizė ir įsiskolinimo pavojus finansų sistemai tarptautinių finansų rašto darbas. Valstybės skolos apibrėžimas. Vieta finansų sistemoje. Skolinimosi privalumai ir trūkumai. Viešieji finansai turi būti patikimi. Konkurencingumo užtikrinimas ir augimo skatinimas. Ir makroekonomikos srityje . Augimo atžvilgiu. Ekonominės reformos .


Siekiant išanalizuoti valstybės skolos privalumus ir trūkumus, vietą šalies finansų sistemoje, jos poveikį ekonomikai ir ateities kartoms, svarbu suprasti, kas tai yra ir kaip valstybės skola yra apibūdinama akademinėje literatūroje ir šalies įstatymų formuluotėse. Taigi, valstybės skolos sąvoka yra plati, daugelis jai apibūdinti naudoja skirtingus apibrėžimus. Štai keletas jų:

Apibendrinant, galima teigti, kad valstybės skola gali būti apibūdinama, pagal:

Taip pat, svarbu paminėti, jog įsiskolinimas yra vienas iš ypatingų šiandieninės pasaulinės ekonomikos bruožų. Jis yra antras pagal svarbą pajamų šaltinis ( pirmą vietą užima mokesčiai). Valstybės skolinasi dėl įvairių priežasčių, galime išskirti tris pagrindinius veiksnius, formuojančius skolinimosi poreikį:

Skolos refinansavimas. Tai anksčiau susidariusų valstybės skolinių įsipareigojimų dengimas prisiimant naujus finansinius įsipareigojimus.

Norint nustatyti ir pagrįsti valstybės skolinimosi svarbą šalies ekonomikai, visų pirma reikia išnagrinėti jo vietą bendroje šalies finansų sistemoje. Pateikiamas valstybės skolinimosi ryšys su kitomis kredito formomis.

Kaip matyti iš paveikslėlio, be valstybinio kredito dar egzistuoja tarpbankinis, namų ūkio, įmonių ir organizacijų kreditas. Valstybinis kreditas svarbus tuo, kad sujungia visas kredito formas ir padeda formuoti bendrą valstybės finansų sistemą, siekiant optimaliai paskirstyti lėšas ir patenkinti viešojo sektoriaus finansinius poreikius, egzistuojančius kiekvienoje valstybėje. Pagrindiniai šalies vidaus kreditoriai yra gyventojai, kredito įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos. Valstybei skolinama dažniausia siekant minimizuoti riziką, tačiau ir bent iš dalies kompensuoti pinigų nuvertėjimą, kylantį iš infliacijos efekto. Formuojant valstybės skolą, ieškant optimalaus biudžeto deficito kompensavimo būdo, dažnai skolinamasi iš užsienio. Tokiu būdu ekonomikoje atsiranda naujų lėšų, kurios, tinkamai panaudotos, gali stimuliuoti tolesnį ekonomikos augimą. Vidaus skolinimasis labiau atspindi lėšų pasiskirstymą šalies viduje, siekiant efektyvesnio jų panaudojimo. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog skolinimasis iš užsienio yra rizikingesnis, kadangi rizikuojame savo autoritetu ( tuo atvėju, jei skolos negalime grąžinti laiku), taip pat augančiomis palūkanomis. O vis didėjanti skola užsieniui gali šalį privesti netgi iki nepriklausomybės praradimo.

Taip pat akademinėje literatūroje plačiai analizuojama ir valstybės skolinimosi įtaka ateities ekonomikai, ateities kartų gyvenimo kokybei. Rosen Gayer teigimu, valstybės skolą galima apibūdinti kaip ateities mokesčių mokėtojų pinigų pervedimą šiandieninių obligacijų savininkams. Net ir refinansavus skolą ( ją padengiant naujais įsipareigojimais), ateities kartos turės mokėti su skolinimosi išlaidomis susijusias palūkanas. Taigi skolinimosi našta ateities kartoms neišvengiama. Valstybės skolinimosi įtaka šalies ekonomikai ateityje priklauso nuo daromų prielaidų. Rosen Gayer išskiria keturis modelius, aiškinančius valstybės skolos efektą.

Lenerio požiūris. Teigia, jog valstybės vidaus skola nesukuria naštos ateities kartoms. Šiame modelyje valstybės skola yra išskiriama į vidaus ir užsienio skolą. Vidaus skolinimosi atvėju šalies piliečiai tiesiog būna skolingi vieni kitiems. Išmokant skolą, įvyksta lėšų pervedimas šalies viduje, o tai nepakeičia šalies lėšų balanso. Tačiau jei skolinamasi iš užsienio visos skolinamos lėšos išsiunčiamos iš šalies, o tai įpareigoja ateities kartoms grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, tačiau ir priskaičiuotas palūkanas. Kita vertus, iš užsienio pasiskolintos lėšos gali būti panaudojamos generuojant kapitalą, kitaip tariant, pasiskolinti pinigai gali būti investuojami taip, jog skolintų lėšų panaudojimo rezultatas viršytų ribines skolos sąnaudas. Taigi jei išmoksime efektyviai panaudoti pasiskolintas lėšas, ateities kartos neturės didelių finansinių sunkumų grąžinant pinigus.

Persidengiančių kartų modelis. Teigia, jog skolos našta bet kokiu atvėju užkraunama ateities kartai. Daroma prielaida, kad šalies populiaciją sudaro jauni, vidutinio amžiaus ir seni žmonės. Daroma prielaida, kad taupymas neegzistuoja, o žmonės išleidžia visas gaunamas pajamas. Vyriausybei skolinantis, tai bus daroma tik pirmųjų dviejų grupių sąskaita, senoji karta neskolins, nes iki skolos atpirkimo laikio jie jau bus mirę. Taigi pusė valstybės skolos bus finansuojama iš jaunosios, o kita pusė iš vidutinio amžiaus kartos, kurių vartojimas sumažės atitinkamai valstybės skolos dydžiui. Tuo tarpu gautas lėšas valstybė paskirs išlaidoms, skirtoms visoms trims kartoms vienodai. Atėjus skolos išpirkimo terminui senoji karta jau bus išmirusi, o jos vietą užims vidutinio amžiaus karta ir t.t. Darant prielaidą, kad palūkanos už skolinimąsi mokamos nebuvo, galutinis rezultatas rodo, kad valstybės skolinimosi pradžioje egzistavusios jaunos ir vidutinio amžiaus kartos bendra gyvenimo vartojimo suma nepakito. Tuo tarpu įvyko lėšų pervedimas skolinimosi metu egzistavusiai senajai kartai ( jos vartojimas padidėjo), kartai iš skolos grąžinimo metu atsiradusios jaunosios kartos (jos vartojimas sumažėjo).

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (4771 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 1436 KB
  • Europos šalių skolų krizė ir įsiskolinimo pavojus finansų sistemai
    10 - 10 balsai (-ų)
Europos šalių skolų krizė ir įsiskolinimo pavojus finansų sistemai. (2015 m. Lapkričio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-saliu-skolu-krize-ir-isiskolinimo-pavojus-finansu-sistemai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:00