Europos sanglaudos sajunga


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Verslas Lietuvoje. Vyriausybės funkcijos. Verslo reguliavimas. Vyriausybinis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) reguliavimas. Vyriausybės vaidmuo versle. Įstatymai smulkiam ir vidutiniam verslui. Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo struktūra. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemos. Verslo parama. Vyriausybinis monopolijos reguliavimas. Vyriausybinis verslo reguliavimas kainu atžvilgiu. Išvados. Literatūra.


Vyriausybinė politika turi labai didelę reikšmę šalies verslo plėtrai ir jos ekonomikai. Verslo prioritetų nustatymas paprastai reiškia ir vyriausybinio reguliavimo įtaką verslo veiklai.

Nors nemažą laiką tarpą Europos Sąjungoje diskutuota dėl Vyriausybinio reguliavimo priežasčių, pobūdžio ir lygio, tačiau verslo politika viena svarbiausių politikų, skatinančių investicijų plėtrą, siekiant didinti verslo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Lietuvai svarbu analizuoti Europos Sąjungos verslo plėtros tendencijas, siekiant sėkmingiau įsitraukti į Europoje vykstančius investicijų, skirtų mokslinių tyrimų ir inovacinių plėtrai, procesus.

Šio darbo tikslas yra įvertinti Vyriausybinio reguliavimo ekonominį tikslingumą ir įtaką verslo plėtrai, turint omenyje, kad Vyriausybinis vaidmuo smulkiam ir vidutiniam verslui bei monopolistams yra skirtingas.

išanalizuoti Vyriausybinį verslo reguliavimą tiek smulkiame bei vidutiniame versle, tiek monopoliniame;

pateikti pasiūlymus Vyriausybinio verslo reguliavime.

Makroekonominė stabilizacija. Tokia funkcija vyriausybė bando sušvelninti ekonominio augimo cikliškumą, imdamasi priemonių išvengti ilgalaikiam nedarbui, ekonominei stagnacijai, bei aukštam infliacijos lygiui. Pagrindinės šių priemonių yra fiskalinė ir monetarinė politika.

Pajamų perskirstymas. Vyriausybė atlieka pajamų perskirstymo funkciją ir rūpinasi nepasiturinčiais asmenimis, kad jų ekonominė padėtis bent šiek tiek taptų geresnė.

2.1 Vyriausybės vaidmuo versle

Išvystytose šalyse visus klausimus, ką ir kaip gaminti, bei kam gaminti sprendžia Vyriausybės skirti firmų vadybininkai.

Vyriausybė turi sudaryti palankias sąlygas verslui plėtoti, ginti vartotojo interesus, aktyviai vykdyti socialines funkcijas naudojant mokesčius. Įstatymų rengimu ir pasireiškia svarbiausias vyriausybės ekonominis vaidmuo.

Gerai parengta teisinė bazė yra labai svarbi firmų veiklos sąlyga. Tokiu būdu privaloma griežtai laikytis nurodytų sąlygų ir nekurti savo „žaidimo“ taisyklių.

Vis dar matomos spragos Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje gal todėl, kad kai kurie įstatymai yra užsigulėję dar nuo Sovietų Sąjungos laikų, o kitus aklai bandoma kopijuoti nuo Europos Sąjungos. Vertėtų susimastyti ar nereikėtų pradėti naujų įstatymų kūrimo etapą. Dinamiškai besikeičiantis gyvenimas verčia kai kuriuos įstatymus koreguoti, o gal net ir atsisakyti.

Įstatymo idėja atsirado visuomenėje, juos gali inicijuoti gyventojai, partijos, Seimas Vyriausybė. Daug nuveikė ir lobistai, bet tai juk yra normalus stambių firmų, verslininkų asociacijų elgesys, kadangi jie geriau žino verslo veiklos sąlygas ir jo klestėjimo priemones. Seimo ir Vyriausybės kompetencija atmesti tai, kas nereikalinga, ginti rinkos dalyvių teisėtus interesus, bei priimti sprendimus, kurie būtų naudingi tiek verslui, tiek gyventojams, tiek pačiai Vyriausybei.

Sėkmingame versle labai didelis vaidmuo tenka informacijai, kurios pagrindinis tiekėjas yra pati Vyriausybė su atitinkamomis institucijomis. Efektyvi prekinio ūkio organizacija nėra įmanoma, jei neturima reikiamos informacijos apie pajamų mokesčius, kainas, parduotų prekių kiekį ir t.t.

Vadinasi – gerai organizuota informacija yra svarbiausia sąlyga efektyviai gamybai. Nuo informacijos patikimumo daug kas priklauso. Juk verslininkai, būdami pagrindiniai mokesčių mokėtojai, turi teisę iš Vyriausybės reikalauti informacijos, kuri pagal esamą padėtį leistų jiems išvengti verslo žlugimo.

Vyriausybė priima įstatymus neleidžiančius kenkti visuomenei. Kas bebūtų, jei kiekvienas panorėjęs lengvai įgytų licenciją vienokiai ar kitokiai veiklai plėtoti, neturint specialaus pasiruošimo ir t.t.

Vyriausybė vykdo tokias organizacines verslo funkcijas:

Registraciją. Privatūs asmenys arba juridiniai subjektai, norėdami pradėti tam tikrą veiklą(verslą), turi užregistruoti firmą Vyriausybinėje įstaigoje.

Sertifikaciją, kuri patvirtina, kad firmos gaminamas produktas ar paslauga atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Tokius pažymėjimus išduoda tiek privačios, tiek vyriausybinės įstaigos. Už sertifikato išdavimą imamas atitinkamas mokestis, kuris beabejonės keičia parduodamų paslaugų kainą, tačiau pirkėjas gali būti garantuotas dėl gaminio ar paslaugos kokybės.

Licencijų išdavimą. Neturint jos neįmanoma užsiiminėti jokia veikla. Licencija apsaugo ir riboja kai kurių prekių paslaugų tiekimą nuo žlugdančios konkurencijos. Licencija apsaugo vartotojus nuo nekokybiškų paslaugų tiekimo.

Suteikia privilegijas. Tai išimtinė sąlyga, suteikiama asmeniui arba firmai aptarnauti kurią nors rinką. Vyriausybė nesiekia, kad firma tokiu būdu gautų didžiausią monopolinį pelną, kadangi jos tikslas būna tik pašalinti pragaištingą konkurencijos kovą. Beabejonės privilegijos suteikimas turi ir tamsiąją pusę: varžo konkurenciją, o tai savo ruožtu neskatina gerinti paslaugų kokybės.

2.2 Įstatymai smulkiam ir vidutiniam verslui

Nuo 1995 m. balandžio mėnesio nustojo galioti Mažųjų įmonių įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniai: „Mokestinis kreditas“, kuriame buvo nustatyta įmonių pelno, pajamų mokesčio mokėjimo lengvatos, bei kiti straipsniai apie supaprastintos ūkinės veiklos rezultatų apskaitą taikomą mažosioms įmonėms.

Europos sanglaudos sajunga. (2015 m. Birželio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-sanglaudos-sajunga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:23