Europos studijos


Ekonomikos referatas. Įvadas. Individas, šeima ir visuomenė. Požiūris į individą antikoje. Visuomenė viduramžiais. Visuomenė naujaisiais laikais. Religingumas. Religingumas antikoje. Viduramžių religija. Religija Naujaisiais laikais. Valdžia. Valdžia antikos laikais. Viduramžių valdžia. Valdžia naujaisiais amžiais. Teisė. Teisė antikoje. Viduramžių teisė. Naujųjų laikų teisė. Laikas ir istorija. Istorija antikos laikais. Viduramžių istorija. Naujųjų laikų istorija. Išvados. Naudota literatūra.


Šios naujos disciplinos susikūrimas atspindi domėjimąsi ankstesniais mąstymo ir jausenų pasauliais, naują domėjimąsi, kurį reikėtų vertinti kaip reakciją į tai, kad mūsų gyvenamasis pasaulis mums vis sparčiau darosi svetimas. Juo greičiau jis modernėja, juo sparčiau sensta ne tik nuolat materialėjantys civilizacijos elementai, bet ir nuostatos, socialinė žinia, savaime suprantami bendravimo būdai. Nykstančios tradicijos verčia rūpintis sąmoninga jų koncentracija, nesvarbu ar tai istoriniai ar etnografiniai muziejai, ar pastatų liekanų pavertimas saugomais paminklais, todėl ištisi miestai ar miestų centrai „įšaldomi“ mėginant išlaikyti tam tikros praeities statusą. Būtų klaidinga nemanyti, kad gilinimasis į praėjusių laikų mentalitetą – tai drauge ir atsvaros dabartiniam pasauliui ieškojimas, kaip beje, kiekviena praeitį rekonstruojanti veikla, kuri, jei tik sąmoningai plėtojama, yra visai teisėta. Mokslinį pobūdį tokia veikla įgyja tada, kai laikomasi tam tikrų amato taisyklių ir „anų laikų“ nemėginama nei idealizuoti, nei kvalifikuoti kaip „ašarų pakalnę“, kai jų nemėginama paversti nesuvokiamu kitoniškumu arba priprasta, tik senamadiškai apsitaisiusia dabartimi. Kiekviena mentaliteto istorija privalo aprėpti ir svetimumo kerus, ir gerai pažįstamą tęstinumą. Veltui mėgintume keliomis savybėmis nusakyti kokį nors konkretų mentalitetą – juk lygiai taip pat neįmanoma trumpai apibūdinti politikos istorijos tendencijų ar meno istorijos mokyklų.

Gilindamiesi į raidą savo istorijos mentalitetų, kurių ankstesnės formos mums dažnai atrodo visai svetimos, galėsime labiau suprasti ir savo protėvių, ir kitose kultūros sferose užaugusių, bet šalia mūsų gyvenančių žmonių mąstymą, jausmus bei veiksmus.

Skirtingai negu moderniosios visuomenės, kuri siekia principinės visų žmonių lygybės, Antikos požiūrį į individą ir visuomenę formavo nelygybės principas, kuris atitiko kosminę pasaulio sandarą. Patriarchalinėje, vergovinėje Antikos visuomenėje, kurioje antros rūšies žmonėmis laikomi vergai ir moterys negalėjo turėti jokių politinių teisių, visuotinėms žmogaus teisėms nebuvo vietos. Antikos teisinės nuostatos lietė ir gynė tik laisvus, vyriškos lyties piliečius, jiems galiojo laisvė. Kita smarkiai diskriminuojama Antikos grupė buvo moterys. Neveltui gimimas moteriai laikytas bausme. Žemesnė moters padėtis kilo iš jos riboto tinkamumo tarnybai, tad ji tapdavo priklausoma nuo karių bei iš to, kad ji būdavo priklausoma nuo vyro valios užtikrinti palikuonių giminystę, varžant ir kontroliuojant moteris. Hierarchinė Antikos visuomenės diferenciacija jokiu būdu neapsiribojo vergais ir moterimis, ir laisviesiems vyrams nelygybės principas buvo – ideologinėmis moralės koncepcijomis paremta – savaime suprantama norma. Vienų ar kitų priklausomybės elitui kriterijų svarba Antikos visuomenėje laikui bėgant galėjo kisti, tačiau būtinosios nelygybės idėja nesuabejota per visą Antikos epochą. Dar pirmesnė ir netarpiškesnė aukštesnioji instancija Antikos žmogui buvo šeima. Ji buvo gyvybiškai svarbi politinių, ekonominių ir socialinių galimybių paskirstymo instancija. Savaime suprantama, Antikos visuomenės teorijoje veik nediskutuojamas esminis šeimos vaidmuo. Būtina pastebti, kad šeimos sąvoka vartota keliomis prasmėmis ir apibūdinant pagrindinę šeimą, ir platesnę giminę, namų ūkio bendruomenę, kuriai priklausė ir vergai bei atleistiniai. Tai rodo, kad Antikoje į šeimą žiūrėta kaip į ekonominių išteklių paskirstymo ir valdymo instanciją, o ne kaip į emocinių ryšių privačią sferą.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3072 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Europos studijos
    10 - 10 balsai (-ų)
Europos studijos. (2015 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-studijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:47