Europos teisės istorija


Europos sajungos teises istorijos konspektas. Europos teises istorija. Istorizmas – tai istorinė metodologinė nuostata, teigianti, kad,. Es teisės istorija. Istoristas. Teises istorijos programa.

Teisės konspektas. Įvadas. Teisės istorijos dalykas, metodai ir vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai. Teisės istorijos dėstymo europos ir lietuvos universitetuose tradicija. Europos teisės istorijos dalykas. Europos teisės istorijos studijų dalyko programa, darbo per semestrą tvarka ir atsiskaitymo reikalavimai.


Europos teisės istorijos studijų dalyko programa, darbo per semestrą tvarka ir atsiskaitymo reikalavimai.

Teisės istorijos dalykas, metodai ir vieta teisės mokslų sistemoje. Žodį istorija galima suprasti kaiistorijos tyrimą ir jo rezultatą – istorikų parašytas knygas (historiam rerum gestarum – lot. = tų daiktų, dalykų tyrinėjimas, aprašymas).

Teisės istorija – teisės mokslas ar istorijos mokslas? Teisė yra santykiškai savarankiškas visuomenės reiškinys, tačiau jis yra ir labai susijęs su daugybe kitų visuomenės reiškinių.

Teisės istorijos dalykas – bendrieji teisės raidos konkrečioje istorinėje aplinkoje chronologine seka pateikiami dėsningumai ir specifiniai bruožaikonkretus istorinis mokslo tyrimų metodas reikalauja, kad teisės raida būtų nagrinėjama šių sąlygų kontekste. Pirma reikia surinkti faktus, o tik tada imtis jų interpretacijos. [carr, p. 59] toks yra indukcinis istorijos metodas pagal carr.

juk akivaizdu, kad neįmanoma sužinoti, kodėl įvyko didelės istorinės permainos, prieš tai nesužinojulyginamojo metodo taikymas, leidžia pažinti tos raidos dėsningumus ir specifinius bruožus [maksimaitis, užsienio teisės istorija, 2as leid. , p. 11].

Istoriografija (istorizmas) ir istoriosofija (istorijos filosofija). Istorikas kalba apie atskiro įvykio ar įvykių serijos prasmę, - jam rūpi ne kurti abstrakcijas apie praeitį ir ateitį, o vien tik papsakoti, kas atsitiko praeityje.

Istoriosofas (= istorijos filosofas) ieško istorijos kaip visumos prasmės, stengdamasis tai, kas atsitiko praeityje susieti su tuo, kas atsitiks (ar turi atsitikti) ateityje. Istoriją tikrąja to žodžio prasme gali rašyti tik tie, kurie apčiuopia istorijos kryptį ir ją pripažįsta. [carr, p. 137].

Istorizmas – tai istorinė metodologinė nuostata, teigianti, kad, norint suprasti bet kurio istorinio reiškinio (tautos, institutų. ) prigimtį, reikia nagrinėti jo istoriją. Istorija - tai pats gyvenimas. Istoristas pasakoja ir aprašo reiškinio istoriją. [baranova, j. Istorijos filosofija, p. 341].

Istoriosofija kyla iš bandymo aprėpti visą žmonijos istoriją vienu žvilgsniu, surasti vieną istorinių įvykių chaosą jungiantį slaptą istorijos raidos principą. Georgui hegeliui (1770-1831) istorijos filosofija – mąstymas apie pasaulį apskritai. Ar žmoniją turi tikslą? Ar ji progresuoja, ar regresuoja? O gal chaotiškai pulsuoja? [baranova, j. Istorijos filosofija, p. 8]. Ar žmonija turi tikslą, ar ji tik beviltiškai blaškosi, kurdama tai, kas anksčiau ar vėliau vis vien pasmerkta žūti? [baranova, j. Istorijos filosofija, p. 9].

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 7 puslapiai (1787 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 13 KB
  • Europos teisės istorija
    10 - 2 balsai (-ų)
Europos teisės istorija. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-teises-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:49