Europos urbanizacija


Geografijos referatas. Klaipėdos universitetas. Europos urbanizacija. Europos urbanizacija išvados 14 literatūra 15 įvadas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Darbo metodai. Žmonių , naudojančių internetą , skaičius šimtui gyventojų.


Darbo tikslas – išanalizuoti Europos urbanizaciją.

Darbo uždaviniai:

Jau nuo seniausių laikų buvo atsižvelgiama į daug veiksnių statant gyvenvietes. Vieni iš tokių veiksnių būdavo patogi geografinė padėtis, prieiga prie vandens uostų, derlingos žemės ir kt. Besiplečiančios gyvenvietės tapdavo kaimeliais, po to miesteliais, pereidavo į miestų lygius ir net kai kurie šiomis dienomis jau tapę mega miestais.

Miestai traukia ne tik savo išvaizda, didingais pastatais, bet ir patraukliomis sąlygomis jose gyventi. Čia patrauklios sąlygos vystytis verslams, kurtis naujoms įmonėms, patogesnis susisiekimas dirbantiesiems (nereikia keliauti iš kaimų į miestus dirbti), daugiau galimų laisvalaikio praleidimo būdų.

Žinoma, urbanizacija ne visuomet buvo tokia stipri kaip šiomis dienomis. Yra išskiriami trys pagrindiniai urbanizacijos etapai:

pirmasis etapas – pirmųjų miestų atsiradimas. Šio etapo metu miestai nebuvo labai dideli, juose klestėjo amatai, žemdirbystė ir kitos veiklos. Šis etapas tęsėsi tūkstančius metų, kadangi miestai augo gan lėtai.

antrasis etapas pasižymėjo gyventojų kėlimusi iš kaimų į miestus. Šį etapą gal būt galima sieti su pramoninės revoliucijos perversmu, t. y. XVIII a. pab – XIX a. pradž. Pramoniniai judėjimai tuo metu labiausiai pasižymėjo miestuose. Buvo statomos gamyklos, fabrikai taip sukuriant naujas darbo vietas, kas ir traukė gyventojus keltis į miestus.

trečiasis etapas prasidėjo XX a. viduryje ir tęsiasi iki pat šių dienų. Šiame etape miestai stipriai išsivystę ir išsiplėtoję, o dėl nepakankamos vietos juose, žmonės keliasi į priemiesčius. Dėl tokių įvykių, miestas po truputį susilieja su priemiesčiai, toks reiškinys vadinamas suburbanizacija.

Kaip teigia P. Grinkevičius (2012) XIX a. pasaulyje populiacija padidėjo apie 1,7 karto, o miesto gyventojų skaičius apie 4 kartus. Tai gali reikšti, kad šalyse mažėja skurdas ir didėja išsivystymo lygis, nes žmonės keliasi gyventi į miestus.

Kalbant apie šių dienų urbanizaciją, galima sakyti, kad urbanizuota aplinka užima apie 3 – 5 % visos Žemės sausumos. Prognozuojama, kad iki 2030 metų daugiau nei 10 % žemės bus urbanizuota. Urbanizacija yra nesustabdomas procesas, kuris turi ir teigiamų ir neigiamų pasekmių.

Urbanizacijos reiškinys neatsiejamas nuo ekonomikos, nes spartus miestų augimas skatina išsivystymą ir kilimą. Miestų plėtimasis atveria kelius prieigoms prie naujų technologijų, gamybos plėtrai ir komercinei veiklai, o tai didina naujų darbo vietų kūrimą.

Urbanizacijos lygis parodo, kokia dalis valstybės gyventojų gyvena miestuose. Pagal statistinius duomenis matoma, kad daugiausiai žmonių miestuose gyvena Japonijos šalyje. Galbūt viena iš to priežasčių galėtų būti ta, kad Japonijos miesto Tokijo populiacija, žvelgiant pasauliniu mastu, yra pati didžiausia lyginant miestų atžvilgiu. Tokijuje gyvena net 13, 23 mln. žmonių.

Taigi matoma, kad didžiausias BVP tenkantis vienam gyventojui yra JAV, nors čia urbanizacijos lygis ir nėra pats didžiausias, o nedarbo lygis vienas iš mažesnių. Tačiau Rusija turinti mažą urbanizacijos lygį, turi ir mažą BVP tenkantį vienam gyventojui.

Žvelgiant iš nedarbingumo rodiklio pusės, galima teigti, kad daugumoje valstybių nedarbo lygis mažesnis ten, kur urbanizacijos lygis didesnis. Čia vėl matome išsiskiriančią Japnojią, kurioje urbanizacijos lygis yra pats didžiausias – 91,3 %, o nedarbo lygis mažiausias – 3,7 %.

Miestas yra neatsiejama civilizacijos dalis. Tikriausiai niekas neįsivaizduoja šalies, kurioje nebūtų miesto, plytėtų tik kaimų virtinės. Miestų kūrimasis labai glaudžiai susijęs su žmonių vykdoma ūkine veikla. Kiekvienos veiklos normaliam funkcionavimui reikalinga tam tikra infrastruktūra, kuri sudarytų žmonėms geriausias gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas, saugotų jų sveikatą nuo kenksmingų gamtinių, gamybinių ir kitų sąlygų poveikio. Neatsitiktinai pirmieji miestai buvo statomi prie upių ar didelių ežerų. Tai ne tik buvo maisto šaltinis gyventojams, bet taip pat puiki susisiekimo priemonė. Pradžioje miestai kūrėsi nestruktūriškai. Miestas neturėjo aiškaus numatyto miesto objektų išsidėstymo plano. Tačiau negalime teigti, kad miesto išsidėstymas neturėjo jokio loginio paaiškinimo. Miesto centre buvo aikštė, kurioje visi miestelėnai prekiaudavo, rengdavo šventes, atlikdavo religines apeigas bei spręsdavo miesteliui svarbius miestelio valdymo klausimus. Netoli aikštės veikė kepyklos, mokyklos, amatų cechas, pirklių gildijos ir t.t. O dar toliau už šių kūrėsi gyvenamieji namai. Tokia bendruomenė negalėjo turėti išvystytos infrastruktūros, tai atėjo palaipsniui vystantis naujoms technologijoms. Dabartinis miestas be infrastruktūros atrodytų kaip karo zona. Nebūtų jokios tvarkos ir taisyklių. Miestams augant atsirado būtinybė infrastruktūros plėtrai, kad nekiltų nesusipratimų ir didelė bendruomenė galėtų funkcionuoti be didelių trukdžių.

  • Geografija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3394 žodžiai)
  • Universitetas
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Europos urbanizacija
    10 - 9 balsai (-ų)
Europos urbanizacija. (2016 m. Sausio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/europos-urbanizacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 06:01